Temperatūra, kuri kai kuriose Europos šalyse siekia 38 ar 40 lapsnių pagal Celcijų bus dar aukštesnė. Pasak mokslininkų, taip yra dėl virš žemyno susiformavusio „karščio kupolo“. Taip vadinama aukšto slėgio zona, kuri tam tikroje teritorijoje sulaiko karštą orą ir sukelia „puodo dangčio“ efektą. Šią savaitę Jungtinėje Karalystėje paskelbti reti „raudonojo“ lygmens perspėjimai dėl ekstremalios temperatūros, kuri artimiausiomis dienomis turėtų sumušti bet kokį birželio mėnesio rekordą. Nurodoma, kad gali įkaisti iki 38-40 laipsnių Celcijaus, o tai - keliais laipsniais daugiau nei 1976 m. užfiksuotas mėnesio rekordas.
Šio straipsnio tikslas - apžvelgti, kaip ekstremalūs orai ir šilumos bangos keičia Londoną per paros laiką, kokios yra vietos sąlygos ir kokios pasekmės gali kilti tiek miestui, tiek jo gyventojams. Pateikiama informacija grindžiama viešai skelbiama saugumo ir meteorologijos informacija, taip pat pastebėjimais iš įvairių regionų Europoje.
Karščio bangos iššūkiai Europoje: ką patiria didžiosios sostinės
Prancūzijoje daugiau nei pusė šalies departamentų paskelbė „raudonąjį“ karščio bangos pavojų, o tai, kaip teigiama, paveikė apie 39 mln. žmonių. Dėl karščio šalyje uždaryta daugiau nei 1 350 mokyklų. Meteorologų teigimu, Jungtinę Karalystę svilinantis karštis, kuris anksčiau buvo tikra retenybė, bus palydėtas didelės drėgmės ir labai šiltų naktų, kas greičiausiai nesuteiks žmonėms atokvėpio net naktį. „Londonas verda“ - šią frazę kartoja įvairios žiniasklaidos priemonės, apibūdindamos situaciją didžiosios Britanijos sostinėje.
Tuo tarpu Londono ugniagesių tarnyba pranešė, kad per praėjusią naktį reagavo į apie 400 iškvietimų, įskaitant du namų gaisrus, kuriuos, manoma, sukėlė žaibo smūgiai, ir namų užtvindymus. Temperatūros šuoliai lėmė audras Jungtinės Karalystės sostinėje, kas sąlygojo potvynio bangų susidarymą. Pranešama, kad Londono transporto tinklas buvo sutrikdytas dėl ekstremalių oro sąlygų.
Šilumos bangos ir ekstremalumas Prancūzijoje, Ispanijoje bei Italijoje
Antradienį Prancūzijos institucijos paskelbė, kad praėjusi naktis buvo karščiausia nuo 1947 m., kai buvo pradėti skaičiavimai. Tarnyba išplėtė dėl karščio bangos paskelbto „raudonojo“ pavojaus zoną, į kurią antradienį patenka 54 iš 96 žemyninės šalies dalies departamentų, o tai paveiks apie 39 mln. žmonių. Dieną prieš tai pranešta, kad Prancūzijos pietryčiuose viename automobilyje rasti negyvi du maži vaikai. Pasak naujausios informacijos, dėl rekordinių karščių Prancūzijoje taip pat teko neplanuotai sustabdyti vieną iš didžiausių branduolinių elektrinių, nes buvo apribotas jos reaktoriams veikti reikalingo aušinimo vandens tiekimas.
Ispanijoje beveik visoje šalies teritorijoje galiojo perspėjimai dėl karščio pavojaus, kai kuriose vietovėse buvo paskelbtas aukščiausias pavojaus lygis. Nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET skelbė „raudonus“ perspėjimus - įspėjimus apie „ypatingą pavojų“. Baskų krašto dalyse prie sienos su Prancūzija buvo prognozuojama iki 40 laipsnių pavėsyje. Dėl vėjo, lietaus ir potvynio vanduo pasėjo iššūkį Venecijos historijai bei infrastruktūrai, o Venecijos potvyniai kelia nuojautas dėl miesto likimo ateityje.
Italijoje 15 miestų sulaukė raudonojo pavojaus signalingo karščio bangos metu, įskaitant Milaną ir Romą. Pareigūnai patarė gyventojams lengvai maitintis, šilčiausiu paros metu likti patalpose ir apsipurkšti vėsiais vandeniu.
Omega blokada ir klimato kaitos kontekstas
Naujausia karščio banga vadinama „Omega“ blokada, nes, kaip teigia ekspertai, primena graikų raidę - viduryje susidaro karšto oro masė, o abiejose pusėse kaupiasi vėsesnis oras. „Ji juda labai lėtai, o tai reiškia, kad beveik nėra vėjo, nėra nė menkiausio dvelksmo, kuris suteiktų atgaivą“, - teigia klimatologė Clair Barnes. Klimato kaita sustiprina karščio bangas ir audras, o temperatūra tik kyla, o kritulių iškrenta daugiau. Dėl šio konteksto kyla diskusijos apie vietinius potvynius, pasikeitusias yrančias zonas ir galimus ilgaamžius padarinius.
Vandenyno lygio kilimas: įtaka Lietuvos ir kitų regionų pakrantėms
Atsižvelgiant į plačias diskusijas apie pasaulinį vandens lygį, Lietuvoje vyksta tyrimai Baltijos jūros regione. Viena iš įžvalgų - vandenyno kilimas nevienodai veikia krantus. Pietų Baltijoje litosferos plokštės grimzta (1-3 mm per metus) ir grimzta netolygiai, todėl poveikis Lietuvos krantams gali būti dvipusis: vandens lygis kilti, o krantas grimzta. Tačiau Palangai Venecijos likimas negresia; Ventės rago kyšulys gali virsti sala. Jei vandens lygis pakiltų 186 cm, galėtų būti užtvindyta nemaža Klaipėdos dalis, o tai rodo svarbą planuoti miestų infrastruktūrą ir atsparumą šiems pokyčiams.
Vilniaus universiteto mokslininkai Baltijos jūros regionui kuria žemėlapius, kuriuose išskirtos Klaipėdos miesto teritorijos, kurias gali paveikti jūros vandens lygio kilimas. Esant galimam dramatiškam scenarijui, 50 cm vidutinis kilimas ir 186 cm ekstremalus scenarijus gali lemti didelius nuostolius ir potvynius, kurie paveiktų miesto dalis, pvz., Teatro aikštę. Prie to prisideda oldų kintamumas, audros ir kranto ardymas. Todėl Lietuvoje vandenyno lygis gali kilti sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje.
Teisiniai aspektai ir ateities scenarijai
Tikėtina, kad teisinis atsakas į tokius scenarijus bus sudėtingas ir ilgas. Lietuvos pajūrio zona yra reglamentuojama Pajūrio juostos įstatymu, kuris nustato, kurios žemės laikomos pajūrio zona. Jei dalis pajūrio zonos taptų vandeniu, tai reikštų keisti įstatymą ir pajūrio zonos ribas, nes „naujuosius vandenis“ tektų laikyti Lietuvos Respublikos teritoriniais vandenimis. Teisinę atsakomybę ir kompensacijas šiuo metu sunku prognozuoti - būtina įvertinti force majeure principą, o valstybė turėtų pirmumo teisę įsigyti likutį, nors išpirkimas gali būti ilgas procesas. Tokie scenarijai rodo, kad investuotojų rizika gali būti didelė, o veiksmų sritis platesnė negu tik ekonominės pasekmės.
Atsižvelgiant į globalaus klimato pokyčius, atsakomybių įvairovė ir veiksmų laikotarpiai tampa svarbūs. Dėl klimato monitoringų ir klimato scenarijų modelių, remiantis įvairių centrų skaičiavimais, tikėtina, kad šiaurės pusrutulio nuosekliai atšils, o šiuo metu žmogaus veikla yra pagrindinis veiksnys. Svarbiausia - kiek žmonių gyvens Žemėje, nes kiekvienam žmogui reikia pagaminti tam tikrą produkcijos kiekį. Prognozės apie 9-15 milijardų žmonių iki XXI a. pabaigos kelia papildomų iššūkių, taip pat ir dėl vandenyno kilimo.
Kada ir kaip keičiasi Londonas dienos ritme?
Londonas, kaip ir Didžioji Britanija, priklauso jūrinei klimato zonai. Šalies temperatūros svyravimai bei krituliai keičia miesto veiklas priklausomai nuo metų laiko. Dauguma veiklų, dėl kurių žmonės atvyksta į Londoną, nėra susijusios su orais. Pavasaris paprastai būna malonus, tačiau reikia nepamiršti skėčio ar lietpalčio. Sąlygos skirtingose mėnesių stadijose apima šias tendencijas:
- Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 5-8 °C, dažnas lietus ir debesuotas dangus.
- Kovo mėnesį pavasaris pradeda įsivažiuoti, bet trumpų liūčių tikimybė išlieka.
- Balandžio orai dažnai keičiasi - lietus, saulė, debesų permainos; gamta atgyja Hyde parke.
- Gegužės kritulių kiekis šiek tiek mažesnis, bet lietus gali lydėti viešnias.
- Liepa - karščiausias mėnuo Londone (iki 24 °C, kartais 26-27 °C).
- Rugpjūtis dažnai saulėtas, bet laikui bėgant dažnai uždengia debesys.
- Spalis-lapkritis atspindi įprastą Londoną su mišriomis oro sąlygomis, o gruodžio mėnuo - tamsiausias, vėsesnis ir mažiau šviesos.
Taigi Londono atmosfera keičiasi priklausomai nuo sezono: pavasarį miestas atgyja, vasarą galima mėgautis ilgesnėmis dienomis ir kultūros renginiais, rudenį - švelnesnė oro atmosfera, o žiemą - lietūs ir vėsesnės naktis. Tuo pačiu išlieka išskirtinis miestų kultūrinis ritmas, kai daug lankytinų vietų ir muziejų yra nemokami ar pigūs, o viešasis transportas - gerai išvystytas.
Planuojant kelionę į Londoną, rekomenduojama skirti bent 4-5 dienas, kad būtų galima aplankyti pagrindines vietas ir pasinerti į miesto kultūrą. Geriausia keliauti pavasarį ar vasarą, kai oras švelnesnis ir dienos ilgesnės, nors šalikai ir skėčiai visada gali būti Naudingi. O:21:"Nette\Utils\ArrayHash":3:{s:9:"translate";b:1;s:7:"weather";s:6213:"..."}>
Dažniausiai užduodami klausimai apie Londoną
- Kokios yra rekomenduojamos apgyvendinimo vietos Londone artimiausiuose rajonuose?
- Kokie yra pagrindiniai viešosios transporto maršrutai ir kaip juos naudoti?
- Kokios yra pagrindinės lankytinos vietos ir jų žymėjimai?