Pagrindines metų atostogas vis daugiau lietuvių praleidžia užsienyje, o keliaudami po gimtąją šalį dažniau renkasi trumpesnes vienos ar kelių dienų išvykas. Tačiau pasitenkinimas kelionėmis po Lietuvą išlieka ypač aukštas, o labiausiai vietos gyventojai vertina poilsį gamtoje ir autentiškas patirtis šalies regionuose.
Kelionių kryptys Lietuvoje ir užsienyje: kokie pokyčiai pastebimi
Keliaudami po Lietuvą šalies gyventojai dažniausiai renkasi trumpas, 1-2 nakvynių, išvykas - į tokio tipo kelionę pernai vyko 64 proc. lietuvių. Pastaruosius dvejus metus taip pat matomas augantis 3-4 nakvynių išvykų populiarumas - pernai bent kartą į tokią kelionę gimtinėje vyko 47 proc. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pažymi, kad nors šalies gyventojai gimtinėje pastaruoju metu dažniau renkasi trumpesnį poilsį, pasitenkinimas kelionėmis po Lietuvą yra labai aukštas. „Galima sakyti, kad vietinis turizmas išgyvena brandos etapą - gyventojai keliauja tikslingiau, o trumpesnės išvykos tampa kokybišku būdu atitrūkti nuo kasdienybės.“
Tuo pačiu tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje keliautojų ekonominė aktyvumas auga: vidutinės vieno asmens kelionės išlaidos Lietuvoje pasiekė rekordinę ribą - 228 eurus, t. y. 10 proc. daugiau nei prieš metus (207 eurai) ir beveik dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus (2022 m. - 159 eurai).
2026 m. pagal populiarumą tarp keliautojų Lietuvoje ir toliau nepralenkiama kryptimi išlieka pajūris - kuo ilgesnė kelionė, tuo dažniau renkama Baltijos jūros pakrantė. Ilgųjų atostogų metu Klaipėdos apskritis renkasi net 63 proc. Populiariausiu miestu lieka Palanga, kurią renkasi 20 proc.
Kaip planuojama keliauti ir kokie šaltiniai naudojami
Atliktas tyrimas atskleidė reikšmingus pokyčius kelionių planavimo srityje. Nors tradiciniai informacijos šaltiniai, tokie kaip draugų rekomendacijos (36 proc.) ir „Google“ paieška (33 proc.), išlieka populiariausi, 2026 m. planuojant keliones su nakvyne DI įrankius jau naudoja 9 proc. turistų, o tarp vienadienių keliautojų šis skaičius pasiekė net 13 proc. Šie įrankiai pagal paplitimą iškart pateko tarp dažniausiai minimų specializuotų šaltinių, aplenkdami turizmo informacijos centrų svetaines ar socialinį tinklą Instagram.
Regionų keliautojai - naujas segmentas, kuris tyrime apibūdinamas kaip žmonės, atsigręžiantys į gamtos objektus, kultūros paveldą ir žygius pėsčiomis. Jie dažniau lanko gamtos vietas (44 proc., palyginti su 35 proc. šalies vidurkiu), kultūros paveldą, muziejus bei dvarus (35 proc., palyginti su 28 proc. vidurkiu) ir leidosi į žygius (31 proc., palyginti su 25 proc.). Regionų keliautojas nebėra standartinis „SPA turistas“: sveikatingumo paslaugos išlieka svarbia kurortų ašimi, bet į regionus plūstantys žmonės ieško visiškai kitokio pobūdžio patirčių - judėjimo, kultūrinio gylio ir lokalių gastronominių atradimų.
Šios tendencijos atveria galimybių regionų svetingumo sektoriui tapti pirmuoju pasirinkimu tiems, kurie ieško prasmingo ir kokybiško būdo atitrūkti nuo kasdienybės.
Oro transportas ir ryšiai: kur skraido lietuviai
Tarp tautiečių sausio pabaigoje atliktas tyrimas rodo, kad šiemet net 49 proc. Lietuvos gyventojų planuoja keliones lėktuvu iš Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų. Didžiausia dalis planuoja skristi 2-3 kartus, o 40 proc. planuoja vieną kartą. 31 proc. atsakė, kad neplanuoja skristi šiemet. Ekspertai pastebi, kad kelionių planavimas vis labiau vyksta iš anksto: „geresnius pasiūlymus dažnai galima gauti, kai kelionė įsigyjama iš anksto“.
Palangos oro uostą tyrimas laiko svarbiu, tačiau pažymima, kad ribotas skrydžių krypčių spektras, aukštos bilietų kainos ir nepakankamas viešojo transporto susisiekimas mažina jo patrauklumą. Nors Palangos uostas turi įsidiegti plėtrą, keliautojų pasirinkimai vis dažniau krypsta į platesnį maršrutų tinklą ir anksčiau buvusias kryptis.
Gyventojų požiūris į keliones po Lietuvą: kodėl renkasi vietinį turizmą
Didžioji dalis lietuvių keliauja po Lietuvą norėdami geriau pažinti šalį, pamatyti jos grožį ir patirti autentiškas vietines veiklas. 36 proc. teigia, kad keliauja dėl to, jog nori ją geriau pažinti, 19 proc. išskiria Lietuvos grožį, o 15 proc. - trumpus atstumus ir greitą kelionę. 12 proc. renkasi keliones dėl kainos ar kitos priežasties.
Vidutinės vienos kelionės išlaidos po Lietuvą dažnai viršija planuotą biudžetą: pavyzdžiui, dauguma keliautojų skirtą biudžetą apie 107 eurus išleidžia maistui, 77 proc. teigia, kad per kelionę apgyvendinimas užima apie tiek pat dalį išlaidų. Keliautojai ieško įvairių patirčių - ramus poilsis gamtoje (57 proc.) ir apžvalgos bokštų ar pažintinių takų paieška (49 proc.) yra populiariausios veiklos, o kultūros objektų lankymas - 42 proc. Taip pat skaniai ragaujama - 35 proc. ieško kavinių ir restoranų. Pagrindiniai vietinio turizmo pirkėjai - tie, kurie renkasi „viskas įskaičiuota“ tipo poilsį, dažnai keliaudami didesnėmis kompanijomis.
Regionų plėtra ir infra struktūra: ką rodo Klaipėdos regiono tyrimas
Klaipėdos miesto savivaldybė inicijavo tyrimą, kuriuo siekta įvertinti Klaipėdos miesto ir regiono pasiekiamumą oro transportu bei išsiaiškinti, kodėl Vakarų Lietuvos gyventojai ir verslas dažnai renkasi skristi iš Vilniaus ar Kauno, o ne iš Palangos oro uosto. Tyrimo metu buvo analizuojami statistiniai duomenys, apklausti Vakarų Lietuvos gyventojai, verslo atstovai ir kelionių organizatoriai. Daugiausia apklaustųjų skrenda iš Vilniaus oro uosto (77 proc.), Palangos oro uostą - 65,7 proc., Kauno - 60,7 proc. respondentų. Tačiau dažniau keliaujantys gyventojai - skrendantys šešis ar daugiau kartų per metus - dažniau renkasi Palangos oro uostą (6,4 proc.), aplenkdami Vilnių (5,4 proc.), Kauną (3,3 proc.) ir net Rygą (3,6 proc.).
Rengiant oro uosto strategijas, svarbiausi kriterijai - reikiamos skrydžių kryptys, tiesioginiai ar patogūs jungiamieji skrydžiai, atstumas iki oro uosto, bilietų kaina ir patogus susisiekimas. Tyrimas taip pat rodo, jog Palangos oro uostas turi ribotą krypčių pasirinkimą ir aukštas kainas, todėl būtina plėsti maršrutų tinklą bei grąžinti anksčiau buvusias kryptis.
Tyrimų pagrindiniai duomenys ir tendencijos
Medžiaga iš Lietuvos statistikos departamento rodo, kad 2022 m. spalį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 547,2 tūkst. keleivių - 49 proc. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu metu. Iš viso nuo metų pradžios iki spalio pabaigos Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,568 mln. keliautojų. 2019 m. spalį per tą patį laikotarpį buvo fiksuota 622,8 tūkst. keleivių. Šie duomenys rodo kilimą, tačiau srautai dar nėra pasiekę priešpandeminio lygio.
Tyrimai rodo, kad lietuviai itin išsiilgo atostogų užsienyje ir planuoja keliones ten, kur galima rasti geras kainas ir kokybę. Sausio pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad didžiausia dalis, net 53 proc. respondentų, Šiemet planuoja keliones lėktuvu į šiltus kraštus. Net 49 proc. planuoja 2-3 skrydžius šiemet, o 40 proc. - vieną kartą. Tačiau 31 proc. apklaustųjų nurodė neplanuojantys skrydžių.>
