Turizmo sektoriaus tyrimai, skaitmenizacija tapo neišvengiama būtinybe. Sėkmingai turizmo ir svetingumo verslo transformacijai būtini atviri duomenys, suteikiantys galimybę industrijai augti. Interaktyvus turizmo duomenų informacijos grafikas - įrankis, leidžiantis realiu laiku sekti turizmo sektoriaus situaciją Lietuvoje. Jame surinkti, susisteminti ir viešai prieinami duomenys iš Lietuvos duomenų agentūros (apgyvendinimo statistika), taip pat pateikiami sektoriaus darbuotojų užimtumo ir ekonominiai mokėjimo balansų turizmo įmonėse rodikliai bei turizmo paslaugų importo ir eksporto duomenys. Interaktyviame turizmo duomenų informacijos grafike pateikiami ir kiti turizmo rodikliai (turistų išlaidos, aplankytos vietos, turistų srautai), keliautojų išlaidų tendencijų diagramos, pristatomi turistų profilių duomenys. Šis informacijos grafikas leidžia greitai ir patogiai rasti visą su šalies turizmu susijusią informaciją vienoje vietoje ir turizmo verslui priimti pamatuojamus sprendimus.
Kaip keitėsi užsieniečių ir vietinių turistų srautai Lietuvoje
Nors pernai mažėjo į Lietuvą atvykstančių užsienio turistų skaičius, tačiau lietuviai rekordiškai dažnai vyko tiek į vietines keliones, tiek į užsienį. Kaip praneša Valstybės duomenų agentūra, lietuvių, išvykstančių atostogauti į užsienį, skaičius stabiliai auga. 2024 m. lietuviai išvyko į 2,27 mln. kelionių - tai apie 100 tūkst. kelionių daugiau nei 2023 m. (2,153 mln.). Pastebima, jog lietuviai dažniausiai renkasi keliones į Turkiją - jų praėjusiais metais užfiksuota 233 tūkst., o dažniausiai keliaujama perkant paslaugų paketą. Toliau Duomenų agentūros statistikoje rikiuojasi Latvija - 227,7 tūkst. kelionių, Lenkija - 184,6 tūkst. ir Jungtinė Karalystė - 171,7 tūkst. Be to, skaičiai rodo, jog Lietuvos gyventojai vis dažniau keliauja ir savo valstybės ribose. Kaip skelbia Duomenų agentūra, tokių kelionių skaičius pernai išaugo iki 4,6 mln. ir buvo 0,7 mln. didesnis nei pernai. Skaičiuojama, kad vietiniai turistai per vieną kelionę vidutiniškai išleidžia 111,7 eurų.
Tiesa, į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius krito. Pernai buvo užfiksuota 2,38 mln. užsieniečių kelionių bei 9,46 mln. nakvynių. Tuo metu 2023 m. buvo užfiksuota 9,8 mln. nakvynių ir 2,4 mln. kelionių. Pažymima, jog užsieniečių turizmo rodikliai tuomet siekė aukščiausią lygį popandeminiu laikotarpiu. Tiesa, užsieniečių išlaidos, pasak Duomenų agentūros, augo nuo 953,1 mln. eurų 2023 m. iki 966,6 mln. eurų praėjusiais metais.
Daugiausia užsieniečių pernai į Lietuvą atvyko iš Latvijos - 412,8 tūkst. (2023 m. - 418,3 tūkst.) bei Lenkijos - 351,1 tūkst. (2023 m. - 363,3 tūkst.). Pastebima, jog didžiausias augimas buvo pastebėtas tarp iš Vokietijos atvykstančių turistų - pernai į Lietuvą buvo atvykę 242,8 tūkst. vokiečių, o metais anksčiau jų atvyko kiek daugiau nei 206 tūkst.
Kur dažniausiai renkasi apgyvendinti užsienio turistai?
Užsieniečiai turistai dažniausiai renkasi atvykti į Lietuvos sostinę Vilnių. Šį miestą renkasi 38 proc. keliautojų. Kauną rinkosi penktadalis (21 proc.) užsieniečių, Klaipėdą - 10 proc. turistų. Tarp mažesnių miestų populiariausia buvo Palanga - 7 proc. Tuo metu Trakus ir Druskininkus rinkosi po 3 proc. iš užsienio atvykusių turistų.
Vietinių turistų kelionės ir jų įtakos apgyvendinimo sektoriui
Šį rudenį šiaulių pas mus pasitiks naujai įrengta poilsio erdvė - skveras prie Šiaulių katedros. Kiek kainuoja bananas „Maximoje“, kavos puodelis Monake ar prabangioji jachta, kuria plaukioja garsusis Leonardo DiCaprio? O kuri mišrainė pigesnė - baltoji ar pikantiška? TV3 žiniasklaidos grupės žaidimas „Kas po kiek?“ nuo rudens grįš jau trečiajam sezonui. Kai įsimyli, vieni žmonės stengiasi išlaikyti savo gyvenimą tokį, koks jis buvo iki pažinties.
Vasarai artėjant prie pabaigos, virtuvėse pamažu prasideda pasiruošimas šaltesniam metų laikui. Į stiklainius keliauja ne tik agurkai, pomidorai ar cukinijos - atsargoms žiemai puikiai tinka ir morkos. Remiantis VDA duomenimis, kuriems rinkti buvo naudojama ir sistemoje „e.Turistas“ kaupiama informacija, užsienio turistų skaičius Lietuvoje sausio-kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 23 proc. ir siekė 258 tūkst. Užsieniečiai sudarė 28 proc. visų viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose priimtų svečių. Tuo metu vietinio turizmo srautas pirmąjį metų ketvirtį augo 17 proc. ir pasiekė 677 tūkst. keliautojų. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė sako, kad pirmojo metų ketvirčio rezultatai patvirtina, kad Lietuvos turizmo sektorius išlaiko augimo tempą ir stiprina savo indėlį į šalies ekonomiką.
Į kokias rinkas žiūri Lietuvos turizmo skatinimo atstovai?
„Turizmas kuria vis didesnę pridėtinę vertę mūsų ekonomikai - skatina verslo plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą visoje Lietuvoje. Tad toliau nuosekliai skirsime dėmesį Lietuvos žinomumui didinti tarptautinėse rinkose, nes tai duoda apčiuopiamų rezultatų“, - sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova pažymi, kad pirmieji metų mėnesiai šalies turizmo sektoriui tradiciškai būna ramesni, todėl preliminarus sausio-kovo rezultatus galima vertinti kaip teigiamą signalą. „Pirmojo ketvirčio rezultatai leidžia matyti teigiamas turizmo sektoriaus tendencijas. Itin džiugina augantys užsienio turistų srautai, ypač iš kai kurių prioritetinių rinkų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad pirmasis metų ketvirtis turi savo specifiką - šiuo laikotarpiu dažniau keliaujama darbo ar sveikatinimo tikslais, todėl bendras turistų portretas ir populiariausios kryptys gali skirtis nuo metinių tendencijų, kurios išryškės vėliau“, - sako O. Gončarova.
Valstybės duomenų agentūros Sektorinės statistikos skyriaus vedėjas Audrius Taraila sako, kad agentūra nuolat renka, analizuoja ir visuomenei teikia oficialią šalies turizmo statistiką, kurios tikslumas kasmet gerėja. „Mūsų tikslas - užtikrinti, kad valstybės institucijos ir turizmo sektoriaus dalyviai turėtų kuo tikslesnius ir operatyvesnius duomenis apie turistų srautus šalyje. Siekdami šio tikslo naudojame įvairius modernius duomenų šaltinius, leidžiančius susidaryti išsamesnį turizmo paslaugų ir jų pokyčių vaizdą“, - sako A. Taraila. Daugiausia svečių - iš kaimynių ir Vokietijos.
Ką rodo preliminarūs pirmojo ketvirčio duomenys
Be to, duomenis nuo šiol galima įvertinti dienų, o ne mėnesių tikslumu, o tai suteikia papildomų įžvalgų, pavyzdžiui, leidžia įvertinti konkretaus renginio įtaką turizmo sektoriui. Kaip rodo preliminarūs duomenys, daugiausia užsienio turistų į Lietuvą pirmąjį metų ketvirtį atvyko iš Latvijos (30 tūkst.), Vokietijos (28 tūkst.), Lenkijos (28 tūkst.), Baltarusijos (26 tūkst.) ir Jungtinės Karalystės (16 tūkst.). Taip pat padaugėjo turistų iš Italijos (57 proc.), Ispanijos (67 proc.), Suomijos (80 proc.) ir Airijos (115 proc.). Be to, daugiau nei tris kartus išaugo svečių iš Izraelio skaičius. Bendrai daugiausia turistų pirmąjį ketvirtį sulaukė Vilniaus miesto savivaldybė (248 tūkst.), Kauno miesto savivaldybė (118 tūkst.), Palangos miesto savivaldybė (109 tūkst.) ir Druskininkų savivaldybė (103 tūkst.). Toliau rikiuojasi užsienio turistų buna Vilniaus savivaldybė, kurioje apsistojo 146 tūkst. užsienio svečių.
„Matome, kad Lietuvos turizmo sektorius nuosekliai stiprina savo pozicijas. Augantys užsienio turistų srautai rodo, kad šalies žinomumas tarptautinėse rinkose didėja, o Lietuvos miestai ir kurortai sėkmingai konkuruoja dėl keliautojų dėmesio. Vėlesnių ketvirčių duomenys parodys, ar šis augimas virs ilgalaike tendencija, tačiau turime stiprų pradinį signalą, padedantį prognozuoti, ko galime tikėtis artimiausiu metu, ir dar tikslesniau nukreipti savo pastangas bei rinkodaros kampanijas“, - teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovė O. Gončarova.
„Čia iš tikrųjų yra labai svarbi žinutė, kad į Lietuvą atkeliauja tikslingai, o ne renkasi ją dėl to, kad ji buvo pakeliui. Bendras įspūdis apie Lietuvą tikrai yra itin teigiamas. „Keliautojai iš skirtingų šalių mums pateikė panašius labai aukštus įvertinimus. Išgirdome tūkstančius balsų, kurie sutaria, kad Lietuva gali pasiūlyti universaliai patrauklią patirtį: nuo autentiškų skonių iki sveikatinimo paslaugų ir poilsio gamtoje. Tačiau šalyje pernai keliavusių Lietuvos gyventojų sumažėjo 3,8% iki 2,5 mln. (2024 m. - 2,6 mln.).
3,2 tūkst. užsienio turistų iš 11 šalių atlikta apklausa 2025 metų liepos-spalio mėnesiais atliko „Keliauk Lietuvoje“.