Vaistinėse, specialiose parduotuvėse ir didžiuosiuose prekybos centruose yra parduodami įvairūs kraujo spaudimo matuokliai. Tačiau koks namuose naudojamų matuoklių patikimumas? Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis tokį matuoklį? Turku miesto Nacionalinio pensijų instituto tyrimų skyrius atliko kraujo spaudimo matuoklių techninius ir klinikinius testus bei įvertino aparato ir manžetės naudojimo patogumą. Esminiai dalykai vertinant aparatų naudojimo patogumą buvo paprastas naudojimas, mygtukų tinkamumas, matavimo trukmė ir triukšmo lygis. Pagrindiniai faktoriai vertinant spaudimo manžetės naudojimo patogumą buvo: naudotos medžiagos, rankovės dizainas, pritvirtinimo funkcionalumas ir manžetės plovimo galimybė. Tyrimas atliktas su pacientais, kurių kraujospūdis buvo skirtingas (100/70 mmHg, 120/80 mmHg, 150/90 mmHg ir 160/100 mmHg).
Prieš testavimą buvo įsitikinta, kad testuojamų asmenų kraujo spaudimas kairėje ir dešinėje rankose nesiskiria. Testuojamo matuoklio manžetė buvo dedama ant kairės rankos, o gyvsidabrinio - ant dešinės rankos. Dviem matuokliais buvo matuojama tuo pačiu metu. Matavimai buvo kartojami tris kartus su dviejų minučių intervalais. Taip buvo galima patikrinti sistolinio ir diastolinio spaudimo skirtumus tarp testuojamo matuoklio ir gyvsidabrinio matuoklio. Omron matuokliai vertinti gerai, o geriausiai - Omron-M4-1 modelis.
Kaip parodė tyrimo rezultatai, kraujospūdžiui matuoti namuose mechaniniai matuokliai nėra tinkami, kadangi reikia specialių aparato ir stetoskopo naudojimo įgūdžių. Juos sunku užsidėti, neįpratus matuoti, gaunami netikslūs rezultatai. Pusiau automatiniuose matuokliuose viršutinė spaudimo riba turi būti nustatyta iš anksto, 30-40 mmHg aukštesnė nei numanomas sistolinis spaudimas. Elektroniniuose matuokliuose yra nauja kontrolės funkcija su vadinamąja fuzzy logic. Šie matuokliai matuoja spaudimą pripūtimo į manžetę metu, o išleidimo metu yra tik patikrinama, ar rezultatai teisingi. Matuojant naujausiais elektroniniais matuokliais viršutinės spaudimo ribos nustatyti nereikia.
• 30 min. • Prieš matuodami pasėdėkite 5 min. • Labai svarbu, ar matuoklis nekelia triukšmo. Bogiausia, jei aparatas matuojant pypsi, tai gali daryti įtaką matavimo rezultatams. • Mobiliojo telefono ir elektroninio kraujo spaudimo matuoklio nelaikykite šalia. Netgi kai neveikia, mobiliojo telefono elektromagnetiniai laukai gali paveikti rezultatus. • Nedėkite matuoklio į lagaminą skrisdami lėktuvais. Kai atsižvelgiama į šiuos dalykus, galima gauti patikimesnius rezultatus matuojant kraujospūdį namuose, ypač jei patiriama vadinamoji baltojo chalato hipertenzija.
Kraujo spaudimas: spaudimas didžiosiose somatinės apytakos kraujagyslėse. Diastolinis kraujo spaudimas: žemiausias spaudimas didžiosiose kraujagyslėse širdies kairiojo skilvelio atsipalaidavimo metu. Sistolinis kraujo spaudimas: aukščiausias spaudimas didžiosioms kraujagyslėms širdies kairiojo skilvelio (sistolės) susitraukimo metu. mmHg: - gyvsidabrio stulpelio milimetrai. Baltojo chalato hipertenzija: asmuo nervinasi matuojant spaudimą gydytojo kabinete, ypač jei matuoja gydytojas. Kalibravimas: matuoklio patikimumo tikrinimas specialia aparatūra.
Aukštas kraujo spaudimas - tai lyg nepastebimas sveikatos priešas, kurio ilgai nejauti, tačiau vieną dieną jis gali smogti itin skaudžiai. Pasaulio sveikatos organizacija šią ligą vadina viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės bėdų. Statistika rodo - kas trečias suaugęs žmogus pasaulyje gyvena su padidėjusiu kraujospūdžiu, bet nemaža dalis to nė neįtaria. Ne veltui gydytojai hipertenziją vadina „tyliuoju žudiku“.
Plačiau apie šią ligą pasakoja BIOFIRST klinikos gyd. kardiologė. Kraujo spaudimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip paprastas skaičius matuoklyje, tačiau iš tiesų tai - mūsų širdies ir kraujagyslių sistemos veidrodis. Širdis žmogaus organizme veikia kaip pompa: susitraukdama ji išstumia kraują į arterijas, o kraujas spaudžia jų sieneles. Ši jėga ir vadinama kraujo spaudimu. Kai širdis susitraukia, spaudimas būna didžiausias - tai vadinama sistoliniu spaudimu. Tuo metu, kai širdis atsipalaiduoja, spaudimas sumažėja - tai diastolinis rodmuo. Normalus suaugusiojo spaudimas laikomas apie 120/80 mmHg.
Pasak gyd. kardiologės dr. Rūtos Jurgaitienės, priežasčių, lemiančių hipertenziją, apstu. Visų pirma - mūsų gyvenimo būdas. Per sūrus maistas, perdirbti produktai, per daug riebalų, alkoholis ar rūkymas ilgainiui žaloja kraujagysles. Šiuolaikinio gyvenimo palydovas stresas taip pat turi įtakos spaudimui. Negalima pamiršti ir genetikos - jei tėvai ar seneliai sirgo hipertenzija, tikimybė susirgti yra didesnė. Visgi priežastys gali slypėti ir kitur: sutrikusi inkstų veikla, hormonų disbalansas, miego apnėja.
Didžiausia problema, kad aukštas kraujo spaudimas dažniausiai nepasireiškia jokiais aiškiais ar išskirtiniais simptomais. Dalis žmonių nejaučia jokių pokyčių net tada, kai kraujospūdis ilgą laiką viršija normą. Retkarčiais gali pasireikšti galvos skausmai, svaigulys, nuovargis, ūžesys ausyse ar neryškus matymas, tačiau šie pojūčiai dažnai būna nurašomi stresui ar nuovargiui. Gyd. dr. R. Jurgaitienės teigimu, tai ir yra didžiausia hipertenzijos klasta - ji tyliai ir nepastebimai daro žalą organizmui, o pirmuoju signalu gali tapti rimtos komplikacijos, tokios kaip insultas, infarktas ar net staigi mirtis.
Kadangi liga apgaulinga, labai svarbu nepasikliauti vien savijauta. Vienintelis patikimas būdas žinoti, ar kraujospūdis yra normos ribose, - tai jį reguliariai matuoti. Kokios gi pasekmės laukia, jei spaudimas nuolat išlieka aukštas? Pirmiausia pažeidžiamos kraujagyslės. Jos pamažu praranda elastingumą, sienelės sustorėja, jose kaupiasi aterosklerozinės plokštelės, kurios susidaro arterijų sienelėse. Tokios kliūtys ilgainiui gali sukelti širdies nepakankamumą, o kraujagyslių užsikimšimas gali baigtis infarktu ar insultu. Inkstų nepakankamumas, hipertenzinė retinopatija ir regėjimo pablogėjimas - taip pat gali būti pasekmės.
Gyd. dr. R. Jurgaitienės teigimu, pulsas yra svarbus, bet ne mažiau svarbus ritmingumas. Ramybės būsenoje normalus suaugusio žmogaus pulsas yra nuo 60 iki 80 dūžių per minutę. Idealiu atveju širdies dūžiai turėtų būti tolygūs, kaip laikrodžio tiksėjimas. Jei pulsas neritmiškas, tai gali reikšti aritmiją. Tačiau kartais permušimai yra laikina reakcija į stresą ar kofeino perdozavimą. Nuolat besikartojantis neritmiškas pulsas gali būti rimtos ligos požymis - nuo prieširdžių virpėjimo iki širdies vožtuvų problemų.
Gydytoja kardiologė pataria matuoti kraujospūdį ne tik tada, kai žmogus jaučia negalavimus, bet ir profilaktiškai. Teoriškai, jei esate jaunesnis nei keturiasdešimties ir neturite nusiskundimų, pakanka kartą per metus. Spaudimą galima matuoti ne tik gydymo įstaigoje ar vaistinėje, bet ir namuose. Svarbu laikytis pagrindinių taisyklių: prieš matavimą bent 5-10 minučių ramiai pasėdėti, pusvalandį negerti kavos, nerūkyti ir nevartoti alkoholio, vengti fizinio krūvio. Matavimo metu svarbu sėdėti tiesiai, pėdoms remiantis į grindis, o ranką su manžete patogiai atremti ant stalo širdies lygyje. Atlikti du matavimai iš eilės su kelių minučių pertrauka ir užrašyti rezultatus. Toki praktika leidžia gydytojui matyti bendrą tendenciją, o ne vieną atsitiktinį skaičių.
Visgi dr. R. Jurgaitienė pabrėžia, kad spaudimą verta pamatuoti ir profilaktinės sveikatos patikros metu. Ši rekomendacija galioja net vaikystėje ar paauglystėje, ypač jei vienas iš tėvų serga hipertenzija. Hipertenziją galima suvaldyti be vaistų tik pradinėse stadijose. Svarbi svorio kontrolė, nes numetus kelis kilogramus kraujospūdis gali sumažėti, bet jei spaudimas ilgą laiką yra aukštas, gyvenimo būdo pokyčiai gali būti nepakankami. Tarp svarbių veiksnių - emocinė būsena, stresas ir miegas. Mažiau streso - mažiau rizikos širdžiai, o trumpas miegas gali padidinti hipertenzijos riziką ir padidinti širdies bei kraujagyslių ligų pavojų. Tyrimai rodo, kad miegančių mažiau nei 6 valandas per parą dažniau serga hipertenzija ir patiria širdies smūgius ar insultus.
Kodėl būtina rūpintis kraujospūdžio kontrole? Atsakymas paprastas - nes pasekmės gali būti pražūtingos. Negydoma hipertenzija ilgainiui gali pasireikšti insulto, infarkto, inkstų nepakankamumo forma, gali ženkliai suprastėti regėjimas, o galiausiai ištikti mirtis. Tačiau ši liga nėra nuosprendis - ji yra valdoma. Reguliarus kraujospūdžio matavimas, gyvenimo būdo keitimas, sveika mityba, judėjimas, pakankamas poilsis, sąmoninga streso kontrolė - tai pirmieji ir patys svarbiausi žingsniai. Šiandien kiekvienas 40-60 metų žmogus turi galimybę nemokamai pasitikrinti savo širdies ir kraujagyslių sveikatą. Jei nustatoma didelė rizika, pacientas siunčiamas išsamesniam ištyrimui, o prireikus - gydymas. Programos metu nemokamai atliekami kraujo tyrimai, gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų lygis, elektrokardiograma ir kiti tyrimai, padedantys nustatyti didelės rizikos grupę. Labai didelės rizikos žmonėms rekomenduojama profilaktiškai tikrintis kasmet.
Arterinę hipertenziją galima skirstyti į pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija yra dažniausia, nustatoma apie 95 proc. pacientų, o antrinė - tik apie 5 proc. atvejų. Pirminės hipertenzijos kilmė dažnai siejama su genetiniu polinkiu, bet įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, druskos naudojimas, nejudrumas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt. Antrinę hipertenziją sukelia konkreti priežastis, pavyzdžiui endokrininiai ar inkstų sutrikimai, vaistų šalutinis poveikis. Apie 30 proc. žmonių su hipertenzija net nenumanо, kad jų kraujospūdis yra didesnis už normalų. Dar apie tiek pat žino, bet nejaučia simptomų. Tuo pačiu, kai kuriems simptomai pasireiškia - galvos skausmas, nuovargis, prakaitavimas, veido paraudimas ir kt., bet tai gali būti ir laikinos priežastys.
Nepamirškite, kad kraujospūdį matuoti reikėtų ne tik gydymo įstaigose. Kadaise buvo pabrėžta, kad svarbu įsigyti tinkamą matuoklį: mechaniniai matuojant jautrumą gali riboti aritmijos. Jeigu įtariama širdies ritmo sutrikimo rizika, geriau rinktis matuoklį su aritmijos indikatoriumi. Taip pat verta atkreipti dėmesį į veržiamojo raiščio dydį ir jo sudėtį, nes kai kurie modeliai turi kelių dydžių rankovę. Normalus suaugusiojo kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg - 130/85 mmHg, bet jis per dieną kinta dėl daugelio veiksnių: temperatūros, fizinio aktyvumo, mitybos ir nuotaikos. Jei vieną kartą rodmenys neatitinka, nereikia skubėti daryti išvadų; patartina matuotis kelias dienas iš eilės.
Naudinga praktika: nedėkite matuoklio po kavos ar priešpietę; rekomenduojama bent 30 minučių prieš matavimą atsisakyti kavos ar kitų tonizuojančių gėrimų. Taip pat svarbu matuoti kraujospūdį tomis pačiomis sąlygomis ir nepamiršti užrašyti dydžio bei laiko. Jei matavimo metu rankos padėtis nėra teisinga, gali būti neteisingi rodmenys. Todėl ranka turi būti širdies lygyje, o veržimoji juosta - teisingai užveržta ir ne per laisva.
Apie plateikimą ir naudą nemažai kalbama, tačiau vienas svarbiausių aspektų - laikytis nuoseklumo matuojant. Dažnai klaidos slypi neteisingoje rankos padėtyje arba neteisingai užveržto raiščio tvirtinime. Tinkamai uždėtas veržiklis yra būtinas, kad gauti tikslius rezultatus. Veržiklio apatinis kraštas turi būti 2-3 centimetrai aukščiau alkūnės linkio.
tags: #kur #galima #pamatuoti #kraujospudi