Krekenavos regioninio parko pietinis dviračių žiedas - vienas iš keturių parko direkcijos siūlomų dviračių maršrutų susipažinti su parko vertybėmis. Maršrutas prasideda ir baigiasi šalia Krekenavos esančiame parko Lankytojų centre. Krekenavos regioninio parko ekspozicijos pagrindinė tema - "Nevėžio upės senvagių įvairovė". Ekspozicinė juosta lankstosi per visą patalpos erdvę, atkartodama Nevėžio upės vingius, vienur sukdama į kairę, kitur - į dešinę, žemyn ir aukštyn, palikdama senvages ir užutekius. Informacija pateikiama įdomiais pasakojimais, iliustruotais išraiškingais dideliais vaizdais, atspindinčiais Nevėžio vidurupio senslėnio kraštovaizdžio charakteringiausius bruožus.
Krekenavos Švč. Krekenavos bazilika - vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė. Joje šimtmečius gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Šiaurės ir vidurio Aukštaitijoje šventovė plačiai garsėja ne tik savo grožiu, bet ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų - Žolinės atlaidais. 2009 m. Krekenavos bažnyčia paskelbta Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterine šventove - filija. 2011 m. rugpjūčio 15 d. Toliau pasukus per tiltą privažiuojamos buvusios Krekenavos žydų bendruomenės kapinaitės, kuriose auga žymioji Švenčiuliškių pušis. Pušis mena gerokai daugiau nei 100 metų istorinę praeitį. Jos aukštis siekia virš 20 m, o kamieno apimtis - per 3,5 metrų. Išskirtinį savitumą šiai vietai suteikia unikalios girnapusių kompozicijos, dubenuotieji akmenys.
Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio vertybė - Nevėžio senslėnis su raiškiais upės vingiais ir įspūdingomis senvagių virtinėmis. Jiems apsaugoti įsteigtas Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis. Siekiant lankytojus supažindinti su Nevėžio slėnyje esančiomis paslaptimis, pamatyti senvagių įvairovę, sužinoti apie saugomas augalų ir gyvūnų rūšis, 2014 m. įrengtas pėsčiųjų Nevėžio upės slėnio (senvagių) pažintinis takas. Parko duomenimis, kasmet take apsilanko apie 3000 lankytojų.
Nuostabūs kelio sustojimai ir jų reikšmė maršrutui
Alėja - buvusio Daniliškio dvaro želdinių svarbiausias akcentas. Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje esančios alėjos ilgis apie 263 metrų. Čia auga apie 360 mažalapių liepų. Daniliškio dvaras buvo žinomas jau XVI a. pabaigoje. Burvelių alkakalnis dažnai vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplyčkalniu. Tai įspūdinga kalva, apaugusi pušimis, ąžuolais, drebulėmis, beržais ir kitais medžiais bei krūmais, ją supa pelkėtos pievos. Manoma, kad tolimoje praeityje kalva buvusi saloje. Burvelių pilis minima XIV a. vokiečių kronikose. Ten rašoma, kad 1372 m. rugpjūčio 15 d. Livonijos magistro kariauna sunaikino Burvelių pilį prie Nevėžio. Prieškarinėje Lietuviškoje enciklopedijoje nurodoma, kad kasinėjant alkakalnį, rasta žmonių kaulų ir sienos liekanų. Alkakalnyje išlikę koplyčios pamatų fragmentai, likusi 3 x 3 m duobė. Pasakojama, kad XVI amžiaus pabaigoje kalvoje buvo supiltas pilkapis Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje, atminimui. Toliau maršrutas tęsiasi Krekenavos kryptimi. Tiesa, norintys šioje vietoje gali nukrypti nuo mūsų siūlomo maršruto ir aplankyti Kalnelio miško regyklą. Regykla pastatyta Kalnelio miško palaukėje, prie pašarinės miško aikštutės. Tai puiki vieta stebėti laukinių žvėrių gyvenimą. Regykla labai mėgiama foto menininkų.
Pakeliui į Krekenavą stabtelėkite pasigrožėti autentišku, vienu iš nedaugelio išlikusių garsaus dievdirbio Vinco Svirskio kryžių. Vincas Svirskis visą gyvenimą ėjo nuo užsakovo pas užsakovą ir, „pašalindamas iš ąžuolų, kas nereikalinga“, turtino kraštą meno paminklais. Suskaičiuota, kad jis padarydavo po penketą kryžių per metus, o tai, turint omenyje „ąžuolo pasipriešinimą“, menkus įrankius ir daugiafigūres kryžių kompozicijas, liudija stebėtiną V. Svirskio kūrybinę galią. Šiose apylinkėse unikalus lietuvių liaudies menininkas per visą savo gyvenimą sukūrė daugiau kaip 200 originalių, menine forma nepakartojamų koplytstulpių ir kryžių, iš kurių šiuo metu likę vos 50.
O taip pat pasigrožėkite italų architekto L. C. Anikinio antrųjų Rodų dvarininkų Švoinickių užsakymu, 1861 m. pastatytą Rodų koplyčią - mauzoliejų. Jau visai priartėję prie Krekenavos, kelias jus atves į sankryžą, kurioje jūs taip pat galite pasirinkti ir tolimesnę maršruto eigą. Taip, šioje vietoje galite pasirinkti norimą alternatyvą, susitrumpinti maršrutą.
Trejopas pasirinkimas ir svarbiausios stotelės
Pašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai - Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje, gyveno retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, stepėse, kalnuose. Ilgainiui žemdirbystės plėtra ir beatodairiškos medžioklės juos išstūmė į mažai tinkamus gyventi nuošalius, gūdžius miškus. Iki 1854 m. stumbrai Lietuvoje buvo išnaikinti. Šiuo metu aptvaruose gyvena 21 stumbras. Nuo 1973 m. stumbrai kurį laiką iš aptvarų buvo išleidžiami į laisvę. Taip Lietuvoje pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda. Maršrute vėl grįžę prie "trejopo pasirinkimo sankryžos" rinkitės aplankyti Pažintinį taką Nevėžio upės slėnyje. Ir galiausiai trečiasis pasirinkimas - apsilankymas Krekenavoje. Rekomenduojame čia iš arčiau pasižiūrėti į jūsų jau nuo apžvalgos bokšto, tolimoje matytą Krekenavos bažnyčią. Krekenaviečio kraštotyrininko Jono Žilevičiaus ir jo bendraminčių pastangomis išpuoselėtos Švenčiuliškių kaimo kapinaitės. Išskirtinį savitumą šiai vietai suteikia unikalios girnapusių kompozicijos, dubenuotieji akmenys. Pasakota, kad prieš keliasdešimt metų kapinaitėse dar ganėsi karvės. Kaimo felčeriu dirbęs ir daug po apylinkes vaikščiojęs bei važinėjęs aistringas kraštotyrininkas Jonas Žilevičius su bendraminčiaias apleistas kapinaites sutvarkė. Dabar čia - mūsų istorijos įvykiams atminti ir įvairiomis progomis pastatyti koplytstulpiai, paminklai, puošti girnapusėmis, ar paminkliniai akmenys, kuriais įamžintas motinų, knygnešių, savanorių, partizanų, tremtinių atminimas, Krekenavos miestelio sukaktys. „Muziejuje po atviru dangumi“ dera ir krikščioniški, ir pagoniški simboliai. Kapinaitėse yra vieta ir vaidilai, tarsi sergstinčiam šventą ugnį šalia dubenuotųjų akmenų. J. Žilevičiaus pastangomis iš aplinkinių vietovių į kapinaites sutempta tūkstančiai akmenų, autentiškų akmeninių girnapusių. Na ir galiausiai paskutinis maršruto etapas - kelionė nuo Krekenavos Surviliškio link. Bakainių piliakalnis - vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių, nuo kurio atsiveria puiki panorama. Bakainių piliakalnio kompleksas - pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais, rymo Nevėžio intako Liaudės upės vingyje. Liaudė stačius piliakalnio šlaitus juosia net iš trijų pusių. Šis gamtos ir žmogaus rankų sukurtas nuostabus kampelis nuolat lankomas svečių. Lankytojo akį traukia puikus kraštovaizdis, fantaziją žadina piliakalnio didybė ir ramybė. Keletą kartų metuose, per Jonines, Mindaugo karūnavimo, Baltų vienybės dieną šią ramybę surumsčia vietos bendruomenės renginiai. Na ir paskutine maršruto stotele siūlome pasirinkti Surviliškio miestelį. Kaip ir minėta maršruto aprašyme, maršruto kelią labai įtakoja gamtinės ir infrastruktūrinės kliūtys. Tačiau, jūs turite pakankamai daug galimybių maršrutą modifikuoti pagal savo pomėgius, galimybes. Planuojantiems Krekenavos regioniniame parke praleisti visą dieną maršrutas bus „pats tas“.
Trumpa informacija apie parką
Krekenavos regioninis parkas driekiasi abipus Nevėžio slėnio ir aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų Panevėžio rajone bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Parke vyrauja Vidurio Lietuvos žemumos kraštovaizdis su Nevėžio senslėniu, senvagėmis, Liaudės, Linkavos, Upytės žemupiais, jų slėniais, miškais ir pelkynais. Parke aptinkama gausybė augalų ir gyvūnų rūšių, įskaitant retas rūšis, senus ąžuolynus ir daugybę natūralių pievų bendrijų. Krekenavos regioninis parkas - vienintelė Lietuvoje saugoma teritorija, kurioje galite sutikti laisvai besiganančius didžiausius Europos žvėris - europinius stumbrus. Pašilių stumbrynas yra vienas įspūdingiausių taškų, kuriame stumbrai apgyvendinti aptvaruose, o greta įrengtas pažintinis miško takas. Be stumbrų, parke gyvena ir kiti gyvūnai - ūdra, bebras, taurus elnias, šernas, stirnos, danieliai ir daugelis kitų. Krekenavos regioninis parkas siūlo pėsčiųjų, dviračių, automobilių maršrutus ir galimybę aplankyti daugybę kultūros ir paveldo objektų, įskaitant J. Tumio-Vaižganto muziejų, Švenčiuliškių kapinaites bei Kalnelio miško regyklą. Visa informacija apie parką ir poilsiavietes teikiama Krekenavos regioninio parko lankytojų centre, kur taip pat galima sužinoti apie pažintinio turizmo galimybes.
tags: #krekenava #lankytinos #vietos