Kelionių vadovai ir knygos apie keliones yra visiškai skirtingi dalykai, todėl, rinkdamasis knygą, pirmiausia žmogus turi žinoti, ko nori, LRT Radijui sako daugiau nei 80 pasaulio šalių apkeliavęs ir tris kelionių knygas išleidęs Dainius Kinderis.
Kaip tiksliai pasirinkti knygą kelionei: praktiniai patarimai keliautojams
„Jei keliaujame savarankiškai, be gido ir norime daug apie šalį sužinoti, be kelionių vadovo greičiausiai neišsiversime, o į kelionę pasiimti dar ir įspūdžių knygą nelabai yra prasmės. Kelionių vadovai ir knygos apie keliones yra visiškai skirtingi dalykai, todėl, rinkdamasis knygą, pirmiausia žmogus turi žinoti, ko nori, LRT Radijui sako daugiau nei 80 pasaulio šalių apkeliavęs ir tris kelionių knygas išleidęs Dainius Kinderis.
„Jei keliaujame savarankiškai, be gido ir norime daug apie šalį sužinoti, be kelionių vadovo greičiausiai neišsiversime, o į kelionę pasiimti dar ir įspūdžių knygą nelabai yra prasmės. Geriausia ją perskaityti prieš arba po kelionės ir palyginti“, - pataria keliautojas.
Anot D. Kinderio, kelionių vadovus būtina atnaujinti kas porą metų, o grožinė literatūra apie keliones aktuali išlieka ilgai: „Pavyzdžiui, Kazio Pakšto knyga „Aplink Afriką“ pirmą kartą išleista 1930 m. Kazio Almeno knyga apie panašią kelionę per Afriką (tik motociklu) parašyta 1968 m. O mano knyga „Atgal į Afriką“ - 2007 m.
Kodėl svarbu atskirti kelionių vadovus ir įspūdžių ar publicistines knygas?
Anot pašnekovo, Anksčiau, mokantis mokykloje, galimybių keliauti, ypač į tolimus kraštus, nelabai daug buvo, taigi pirmieji kelionių įspūdžiai ir planai prasidėjo būtent nuo knygų. Kai mokiausi mokykloje, mano mama buvo bibliotekos vedėja, todėl parsinešdavau kalnus knygų apie įvairias šalis, nes niekaip negalėdavau išsirinkti vienos. Kai pradėjau keliauti, jau netgi turėjau susidaręs planą, kur noriu keliauti ir ką pamatyti.
- Knygynuose rasime gausybę knygų apie įvairias šalis. Kaip išsirinkti tinkamą? - Kelionių vadovai ir įspūdžių knygos apie keliones yra visiškai skirtingi segmentai. Jei keliaujame savarankiškai, be gido ir norime daug apie šalį sužinoti, be kelionių vadovo greičiausiai neišsiversime, o į kelionę pasiimti dar ir įspūdžių knygą nelabai yra prasmės.
Kelionių vadovų įvairovė: kurios serijos ir kokie jų bruožai
Įspūdžių ar publicistinės knygos apie keliones labiau skirtos bendram įspūdžiui susidaryti, nes ten daug mažiau faktų ir informacijos, kuria galima vadovautis. Jas parašę žmonės retai kada yra kurios nors srities profesionalai, tarkim, istorikai, geografai, religijų tyrinėtojai, architektūros žinovai ir pan. Jie - to gyvenimo būdo ir tos šalies pažinimo profesionalai, kurie jums pateikia asmeninę nuomonę. - Kelionių vadovų apie įvairias šalis yra daug, o dvi ar tris grožines knygas apie tą pačią šalį nedažnai rasime, taigi pasirinkimas lengvesnis.
Kelionių vadovai dažniausiai yra didelių užsienio leidėjų, tokių kaip „Lonely Planet“, „Rough Guides“, todėl pasirinkimas didesnis. Tarkim, „Lonely Planet“ yra pasaulyje žinomas kelionių vadovų leidėjas ir labai daug kur užsienyje galima pamatyti žmonių su ta knyga po pažastimi. Kai kuriose šalyse tai netgi laikoma blogu tonu: einu su „Lonely Planet“, vadinasi, esu labai tipinis turistas, kuris eis būtent į ten nurodytą viešbutį, restoraną ir kitur, be to, visi tie, kurie skaito „Lonely Planet“, atsiduria tose pačiose vietose.
Kol kas kelionių vadovų lietuvių kalba turime nedaug, dauguma jų yra apie labiau lietuvių lankomas vietas, kaimynines mūsų šalis. Apie Lietuvą dabar išleidžiama daug gražiai iliustruotų knygų, kurias galima vartyti keliaujant. Taigi pirmiausia reikia nuspręsti, ko man reikia iš tos knygos: ar aš pats keliausiu į tą šalį, ar man tik šiaip įdomu paskaityti. Pavyzdžiui, jei keliauju į Maroką, tikrai vertėtų įsigyti kelionių vadovą, kad susiplanuočiau maršrutą ir viską žinočiau.
- Ir knygas, ir kelionių vadovus, ir internete. Bet apie daug ką jau turiu susidaręs įspūdį iš savo kelionių, taigi apie daug ką skaityti ir nereikia. Dabar viskas perkeliama į elektroninę erdvę, bet aš pirmenybę teikiu popierinėms knygoms, tik, žinoma, jų į kelionę labai daug neišsiveši, dažniausiai į kelionę galima pasiimti vieną knygą. Ruošdamasis į Afriką, gyvenau Škotijoje. Ten knygynai iš tikrųjų dideli, kelių aukštų, bet aš eidavau į biblioteką. Dabar keliaudamas dažnai grįžtu į tas pačias šalis ir labai daug papildomai skaityti nebereikia.
Ar kelionių knygose pasitaiko klaidų?
- Ar nenutinka taip, kad, perskaičius kelionių knygą apie kažkokią šalį, išnyksta atradimo džiaugsmas? - Yra dvi keliautojų kategorijos. Vieni ruošiasi kelionėms, viską, kone kiekvieną dieną, susiplanuoja labai atidžiai, apie viską nori perskaityti, kad kažkur neapgautų, nepasakytų didesnių kainų. Pavyzdžiui, kai keliauja šeimos su vaikais, tai yra rizikos sumažinimas. Kiti visiškai nemėgsta planuoti, ypač keliaujantys autostopu. Jie neplanuoja, kur nakvos, kur apsistos, todėl prieš kelionę žinių labai nesisemia.
- Ar kelionių knygose pasitaiko klaidų? - Pavyzdžiui, kelionių vadovuose, kurie pateikia informaciją, nuomonė labai subjektyvi. Tarkim, jei vadovą sudariusiam žmogui patiko viešbutis, tai nereiškia, kad turėtų patikti ir man. Kelionių vadovai yra laikini ir klaidų juose būna, nes viešbučiai uždaromi, kainos keičiasi, žemėlapiai pasikeičia po kažkokio žemės drebėjimo ir pan. Grožinės literatūros apie keliones vertė ta, kad tą pačią knygą galima skaityti ir po 10 metų. Pavyzdžiui, Kazio Pakšto knyga „Aplink Afriką“ pirmą kartą išleista 1930 m. Kazio Almeno knyga apie panašią kelionę per Afriką (tik motociklu) parašyta 1968 m. O mano knyga „Atgal į Afriką“ - 2007 m.
Kokios kelionių knygos laikomos naudingiausiomis kiekvienam keliautojui?
Tarp visų tų trijų knygų skirtumas - maždaug po 40 metų, bet, kai keliauti, kai paskui rašai ir palygini, supranti, kad kai kas nesikeičia, kai kurie dalykai tose šalyse išlieka tokie patys. Kelionių vadovų knygos - geras būdas greitai susipažinti su šalimi, sužinoti viską, kas svarbiausia turistui. Yra kelios populiariausios kelionių knygų serijos. Dažniausiai naudojuosi keturiomis žemiau įvardytomis serijomis, kurias paprasčiausia gauti.
Eyewitness šūkis “Vadovai, parodantys jums tai, apie ką kiti tik pasakoja” yra pagrįstas. Šie kelionių vadovai spalvoti, juose - daugiausiai iš visų nuotraukų ir schemų. Kiekvienai lankytinai vietai (miesteliui ar miestui, o didmiesčiuose - objektui) skiriama po pastraipą. Kiekvienam didmiesčiui ar provincijai - po skyrių su įžanga bei planu, pagal kurį galima rasti įdomybes. Be lankytinų vietų aprašymų būna bendra knygos įžanga, o taip pat “praktinių dalykų” skyrius pabaigoje.
Ten trumpai aprašyta ir viešbučių, restoranų: bet ši dalis toli gražu nėra stipriausia, ne visos vietovės turi savo aprašymus, todėl jeigu pagal kelionių knygą renkatės kur nakvoti ar valgyti, “Eyewitness” nelabai geras pasirinkimas. “Eyewitness” stengiasi pateikti faktus, o ginčytinais atvejais viską aprašo iš tos pusės, kaip įprasta sakyti aprašomoje valstybėje (t.y. “Eyewitness” knygos yra tarsi puikiai susisteminti vietinių turizmo informacijos punktų bukletai). Tačiau kai kalbama apie diktatūras, kurių “oficiali istorija” gerokai “susukta”, prifarširuota ideologinių “terminų”, tai nebūtinai gerai, nes tam, kad viską suprastum, turi jau nemažai žinoti iš anksto - o kelionių vadovų knygų tikslas juk yra pristatyti šalį “nuo nulio”.
Ne, tame muziejuje nėra kontrabandininkų ar nusikaltėlių daiktų. Tiesiog valdžion atėję komunistai nacionalizavo ir į tą muziejų suvežė visas Kubos privačias vertybes, paskelbę, kad meno vertybių privati nuosavybė pati savaime neteisėta. Laimė, “Eyewitness” kelionių vadovų po diktatūras mažai, nes ši serija orientuojasi į turistų labiausiai pamėgtus kraštus - todėl su šia problema greičiausiai nesusidursite. “Eyewitness” vadovai būna trijų rūšių. Šalių, didmiesčių (pastarieji dar turi gale miesto atlasą) bei sutrumpinti “dešimtukų”, kuriuose pateikiami tik įdomiausi atitinkamos rūšies vietų dešimtukai, pvz.
Iš pažiūros “Lonely Planet” atrodo daug liūdniau, nei “Eyewitness”: nespalvoti, beveik be nuotraukų (vos kelios spalvotos įklijos su 10-20 gražiausių šalies vietų vaizdais). Tačiau teko girdėti mintį, kad “Pasižiūrėti į nuotraukas geresnis Eyewitness, o paskaityti - Lonely Planet”. Tačiau kitų žinių “Lonely Planet” tikrai pateikia daugiau. Maždaug pusė kiekvieno skyriaus apie miestą ar regioną čia skiriama praktiniams dalykams: restoranams, viešbučiams, transportui. Ilgesnė ir bendra įžanga apie šalį. Itin didelis pliusas: puikūs, specialiai parengti planai (dažniausiai neįtikėtinai tikslūs net vietose, kur pirktiniai žemėlapiai ar GPS tikslumo stokoja).
Klausimai apie autorystę ir nuomones kelionių vadovuose
Tiesa, planai turi vieną minusą: vietovės juose sužymėtos tik sunumeruotais taškais. Perteikiamų požiūrių klausimu Lonely Planet eina į kitą kraštutinumą nei Eyewitness Guides, mano nuomone, dar blogesnį. Jos kelionių knygose reiškiniai vertinami išimtinai per Vakarų prizmę, net pamokslaujama aprašomoms valstybėms. Pavyzdžiui, žodis “apsišvietęs” (“enlightened”) Lonely Planet vadovuose paprastai vartojamas kaip žodžio “vakarietiškas” sinonimas. Lonely Planet knygas beveik visas be išimties rašo vakariečiai, dažnai - hipiški, jie pristatomi įžangoje, tad Lonely Planet kelionių knygos labiau nei dauguma kitų yra autorinis darbas su asmeninėmis nuomonėmis. Tiesa, tos nuomonės, matyt, leidyklos peržiūrimos, nes visų autorių gana panašios. Beje, politizuodami savo kelionių knygas “Lonely Planet” net yra pridarę bėdų keliautojams. Štai “Lonely Planet” kelionių vadovą “Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas” Azerbaidžano muitininkai nuolat konfiskuoja. Mat Kalnų Karabachas jame aprašomas kaip nepriklausoma valstybė.
Iš pirmo žvilgsnio “Insight Guides” kelionių knygas lengva sumaišyti su “Eyewitness”. Tačiau žvilgtelėjus į tas nuotraukas iškart aišku, kad tai - kita serija. Mat lankytinų vietų nuotraukų ten beveik nėra. Man iš tokių nuotraukų naudos mažai: kelionių vadovų knygas paprastai skaitau tam, kad išsirinkti, ką veikti kelionės metu. Toliau seka skyriai apie vietoves. Tai - rišlūs tekstai, o ne sąrašai; akcentuojamos įdomybės, o ne praktiniai dalykai.
Atsižvelgiant į šias “Insight Guides” kelionių vadovų knygų savybes, galbūt šios knygos geriausios ne planuotis konkrečią kelionę, o skaityti dar prieš apsisprendžiant, kur važiuoti. Rough Guides kelionių vadovai buvo sukurti “pigioms kelionėms”, vadinamiesiems “kuprinėtojams” (backpackers), kurie visą “turtą” nešiojasi su savimi ir gyvena geriausiu atveju hosteliuose. Pamenu, kad ~2005 m. Bet dabar atrodo, kad “Rough Guides” tapo “Lonely Planet” kopija: irgi atsirado spalvotų įklijų, aprašomi visų segmentų viešbučiai. “Rough Guides” vieninteliai iš didžiųjų kelionių vadovų knygų pardavinėja savo puslapius reklamoms.
• Žr. Šie vadovai po šalis nėra skirti keliautojams, o labiau emigrantams: pasakojama ir kaip įsikurti, su kokiomis problemomis, kultūriniais šokais teks susidurti. Dalis to bus tiesiogiai aktuali ir keliautojui (pvz. “Culture Shock” knygas dažnai rašo vakariečiai, emigravę į tas šalis ir patys su viskuo susidūrę “nuo nulio”, bet jau pagyvenę ne vienerius ir ne dvejus metus. Taigi, viskas rašoma akimis panašaus žmogaus, į mus.
Lietuvos temų gausa kelionių literatūroje ir praktiniai įžvalgos
„Kelionės po Lietuvą“ ir kitos vietos pateikiamos kaip pavyzdys, kaip gali būti pristatyti regioniniai ir kultūriniai kontrastai: nuostabios švyturių istorijos, technikos paminklai, ežerų gausa ir istoriniai kelių maršrutai. Lietuvos leidiniai dažnai akcentuoja krašto įvairovę, natūralią gamtą, regioninius parkus, įdomybes ir patarimus, kaip geriausiai pasigaminti vietinius patiekalus ar paragauti tradicinių skanėstų. Tokie leidiniai gali būti naudingi keliautojams, kurie planuoja trumpas keliones ar pažintines ekskursijas po Lietuvą su šeima.
Taip pat minimos įvairios Lietuvoje išleistos grožinės kelionių knygos ir jų autoriai, kurie aprašo šalis, miestus, maršrutus ir istorijas. Panašiai kaip ir užsienyje, ir čia įžambos suskaidytos į kelias temas: tarnauja tiek plačiam įspūdžiui, tiek praktiniams patarimams ir žinių pagrindui. Tai įdomus kelias, kaip skirtingos knygos gali papildyti vieną kelionę ir suteikti skirtingą kontekstą apie lankytinas vietas.
Kokias žinutes ir nuomones siūlo geriausios kelionių knygos
Kelionių vadovai dažnai pateikia konkrečius planus, maršrutus ir praktinę informaciją, kuri padeda greitai susidėlioti kelionės programą. Grožinė literatūra siūlo kultūrinį kontekstą, istorijas ir asmeninę perspektyvą, kuri gali įkvėpti keliautojus. Abu stiliai turi savo privalumus: vieni suteikia faktus, kiti - įsivaizdavimą ir patirtis.
tags: #knyga #kelioniu #vadovas #gera #atsiliepimai