Vilniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami aplankyti Gedimino kalną ir Gedimino pilies bokštą. Gedimino kalno teritorija ir pilies bokštas dėl šlaitų būklės lankytojams buvo uždaryti 2017 m. lapkričio mėnesį. Kadaise politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis mena ne tik senovę - pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius - žymi Baltijos kelio Lietuvoje pradžią; čia pirmą kartą 1919 m. sausio 1 d. suplazdėjo lietuviška trispalvė.
Kildami siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto turėsite galimybę susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos momentais, su miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus. Pirmą kartą pristatoma ir nauja interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, kurios įrengimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Retrospektyvios kelionės metu žvelgdami pro bokšto langus galėsite išvysti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, kai šis jau buvo praradęs savo politinę svarbą.
Gedimino pilies bokštas yra lankomiausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.
XIX amžiuje tapsite stebėtojais ne iš pilies bokšo, bet iš kalno papėdės. Kaip žinia, tuo metu čia veikė visuomenei neprieinama karinė tvirtovė, kurioje buvo slapta palaidoti 1863-1864 m. sukilimo dalyviai. Vėliau savo akimis išvysite, kokį vaizdą pro bokšto langus galėjo matyti XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, XX a. Ekspozicijoje atiduota duoklė ir dar visai neseniems įvykiams - Lukiškių aikštėje nužudytų ir tuo metu visuomenei uždaro piliakalnio aikštelėje užkastų 1863-1864 m. sukilimo dalyvių atradimui.
Šis Vilniaus simbolis matyti iš daugelio Senamiesčio vietų ir yra vaizduojamas įvairiausiuose meno kūriniuose. Užlipus ant Gedimino kalno ar pakilus dar aukščiau - ant Gedimino bokšto apžvalgos aikštelės - atsiveria nuostabiausios Vilniaus panoramos ir auksiniai saulėlydžiai. Raudoni Vilniaus stogai, bažnyčių bokštai ir siauros gatvelės atrodo stulbinančiai. Gedimino pilies bokštas yra lankomiausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys.
Antrame aukšte įkurta interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“ kviečia patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip miestas augo Renesanso laikotarpiu, ir palyginti šį vaizdą su Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama 1785 metais, kai jos jau buvo praradusios savo politinę svarbą. Gedimino pilies bokštas yra vienintelis išlikęs Aukštutinės pilies įtvirtinimo bokštas. Legenda byloja, kad didysis kunigaikštis susapnavo ant kalvos staugiantį Geležinį Vilką, pranašaujantį apie didį miestą.
Pirma čia buvo pastatyta medinė pilis, vėliau 1409 m. Kai pilis neteko savo paskirties ir apgriuvo, Gedimino bokštas buvo naudojamas įvairiai - 1838 m. čia įsikūrė pirmasis telegrafas Vilniuje. Prieš šimtmetį bokšto viršuje pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos vėliava. Vilniaus pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., o 1968 m. Gedimino kalnas arba Pilies kalnas - erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos. Aukštis virš jūros lygio - 142 m, santykinis aukštis - 48 m. Tai antropogeniškai performuotas erozinės kilmės kalvaragis, viduramžiais paverstas įtvirtinta piliaviete.
Pranešimas spaudai Ant Gedimino kalno - nauja skulptūra: įsikūrė vilkas Vilniaus ir Romos įkūrimo legendas jungianti šiuolaikinio italų menininko Davide Rivalta skulptūra „Vilkas“ nuo šiol pasitinka Gedimino kalno lankytojus. Kūrinys atidengtas birželio 16 d., minint Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-ąsias metines. Skulptūra tapo vienu ryškiausių Li... Gintarė Kavaliauskaitė
Gedimino kalnui - dar 15 mln. eurų: tvarkys iš esmės, bet viskam neužteks Biudžete vietos atsirado ir Gedimino kalnui: už 15 mln. eurų tikimasi kalną sutvarkyti taip, kad nuošliaužų daugiau neatsirastų. Numatoma rekonstruoti ir rūmų pamatus, pagrindinį pėsčiųjų kelią į kalną. Darbai truks mažiausiai trejus metus. Nacionalinis muziejus tikisi paramos ir keltuvo rekonstrukc... Kristina Pocytė-Medutė
Pastatas, kurio siena prilaiko Gedimino kalną, saugo unikalią istoriją Gedimino kalno papėdėje šį pavasarį duris atvėrė Europoje analogų neturinti vieta. Pilininko namas, į kurio duris pasibeldė „Delfi“ laida „Ar galiu užeiti?“, buvo pastatytas XVI amžiuje, o viena iš jo sienų, prilaikanti Gedimino kalną, buvo sumūryta net šimtmečiu anksčiau. Ant Gedimino kalno šlaito kyla milžiniška įtakingo prancūzų menininko freska „Menas - universali kalba, padedanti peržengti kalbos barjerus, kultūrinius skirtumus ir geriau suprasti vienam kitą“, - įsitikinęs menininkas SAYPE, kurio kuriamos milžiniškos freskos kontūrus jau galite išvysti Gedimino kalno šlaite. Kūrinyje vaizduojamos susikibusios rankos skelbia žmonių ir vals...
Gedimino kalno mitai ir faktai
Gedimino kalno istorijos palikimas: nuo piliavietės iki modernios ekspozicijos
Gedimino kalnas - erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos. Aukštis virš jūros lygio - 142 m, santykinis aukštis - 48 m. Tai antropogeniškai performuotas erozinės kilmės kalvaragis, viduramžiais paverstas įtvirtinta piliaviete. Pirmą kartą čia buvo pastatyta medinė pilis, vėliau 1409 m. Kai pilis neteko savo paskirties ir apgriuvo, Gedimino bokštas buvo naudojamas įvairiai - 1838 m. čia įsikūrė pirmasis telegrafas Vilniuje. Prieš šimtmetį bokšto viršuje pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos vėliava. Vilniaus pilies muziejus buvo atidarytas 1960 m., o 1968 m. Gedimino kalnas arba Pilies kalnas - erozinė kalva Vilniuje.
Legenda byloja, kad didysis kunigaikštis susapnavo ant kalvos staugiantį Geležinį Vilką, pranašaujantį apie didį miestą. Taip pat 1785 metais pilies vaizdas galėjo būti palygintas su Aukštutinės ir Žemutinės pilių panorama tuo metu. Gedimino pilies bokštas - vienintelis išlikęs Aukštutinės pilies įtvirtinimo bokštas. 1863-1864 m. sukilimo dalyvių atradimų dalis primena istorinę atmintį.
Interaktyvi ekspozicija ir modernios iniciatyvos
Interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“ kviečia patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip miestas augo Renesanso laikotarpiu, ir palyginti šį vaizdą su Pilies kalno vaizdu 1785 metais. Pristatoma ir nauja skulptūra: „Vilkas“ - vilkas ant Gedimino kalno, jungiantis Lietuvos ir Italijos legendas. Skulptūros įrengimas atliktas bendradarbiaujant su Davide Rivalta.
