Kauno miesto muziejaus erdvėse (L. Zamenhofo g. 4) veikia tradicinio ukrainiečių gyvenimo muziejus „Per amžius nešu savo istoriją…“. Tai muziejus, sukurtas ukrainiečių, šiuo metu gyvenančių Kaune (Lietuvoje), bet ne savo gimtojoje Ukrainoje. Šio projekto tikslas - papasakoti pasauliui apie ypatingai seną ir turtingą Ukrainos istoriją, pristatyti neįkainojamus istorinius eksponatus, tradicinius ukrainietiškus drabužius ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat, tai yra erdvė ukrainiečių bendruomenei susiburti.
Tradicinio ukrainiečių gyvenimo muziejų sukūrė ukrainiečiai, kilę iš skirtingų Ukrainos vietų. Čia galite rasti unikalų siuvinėjimą (vyshyvanka) iš Haličo, Bukovinos ir Slobožanščino; ceremonialinius rankšluosčius (rushnyk) iš vaizdingo Černigovo regiono; keramiką iš Podilijos regiono; raižytus šaukštus iš Polisijos regiono ir kt. Šiuos eksponatus surinko didelis būrys žmonių: ukrainiečių diaspora Kaune, savanoriai, mokytojai, kariai ir kiti rūpestingi ukrainiečiai iš įvairių Ukrainos vietų.
2025 m. sausio-birželio mėn. Kauno miesto muziejus įgyvendino projektą „X tarptautinis kanklių muzikos festivalis „Kanklės mano rankose“ (vadovė muziejininkė dr. Laura Lukenskienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 9400 Eur. Bendra projekto vertė - 16 582,79 Eur. 2025 m. kovo - lapkričio mėn. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Kipro Petrausko memorialinio buto ekspozicijos pritaikymas regos negalią turintiems lankytojams, pasitelkiant skaitmeninį vedlį ir reljefinius portretus“ (vadovė - dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 6200 Eur.
2024 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Albumo „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu“, skirto pramonės architektūrai, leidyba“ (vadovas dr. Gediminas Kasparavičius). Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2024 m. vasario - 2026 m. gegužės mėn. Kauno miesto muziejus kartu su partneriu - Kauno miesto savivaldybės administracija įgyvendino bendrai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą Nr. 06-006-K-0007 „Kauno rotušės pastato pritaikymas visuomenės poreikiams“. 2024 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Lauko parodos „Galingi, nes vieningi!” eksponavimas greta Kauno pilies“ (vadovė - Sigita Žemaitytė-Strazdė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
2023 m. sausio-gruodžio mėn. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Kauno miesto muziejaus odinių dirbinių, surastų archeologinių tyrimų metu Vilniaus g. (Kaunas), restauravimas“ (vadovas Povilas Gadliauskas), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 2000 Eur. 2023 m. sausio-gegužės mėn. Kauno miesto muziejus įgyvendino projektą „Tarptautinis Baltijos šalių styginių skambinamųjų instrumentų tyrinėtojų simpoziumas“ (vadovė dr. Laura Lukenskienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 16 000 Eur. 2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Interaktyvi šokių ir kapelos erdvė“ (vadovė dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 30 000 Eur.
2020-2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Knyga apie Kauno istoriją“ (vadovė dr. Inga Puidokienė). Šis projektas - „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Projektas finansuotas Kauno miesto savivaldybės lėšomis. 2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Keliaujantys šeimadieniai“ (vadovė - Vėjūnė Sudarytė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: tarpukario architektūra“ (vadovė dr. Inga Puidokienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projektui skirta 4200 Eur.
2021-2022 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Paroda „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“ (vadovė Sigita Žemaitytė-Strazdė). Šis projektas - „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Projektas finansuotas Kauno miesto savivaldybės lėšomis. 2021 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Animuota etnomuzikinė pasaka mažiesiems“ (vadovė - dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2021 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Trumpa akimirka - ilga istorija: M. Zaleskio paveikslo „Kauno vaizdas“ reikšmė Kauno miesto ikonografijai“ (vadovė - Sigita Žemaitytė-Strazdė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2020 m. Kauno miesto muziejus kartu su partneriais vykdė projektą „Kauno miesto muziejaus skaitmeninių kultūros produktų ir paslaugų pasiūlos didinimas“ (vadovas - Algirdas Šapoka), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2020 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą - rengė festivalį „Kanklės mano rankose“ (vadovė dr. Laura Lukenskienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2019 m. muziejus įvykdė projektą „Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyriaus ekspozicijų išplėtimas papildytosios realybės technologija“ (vadovas dr. Arūnas Puškorius), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2019 m. muziejus įgyvendino projektą „Palapinė, kelionė ir muzika“ (vadovė muziejininkė Deimantė Kondrotaitė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2018 m. muziejus įgyvendino projektą „Leidinio apie Juozą Indrą parengimas ir leidyba“ (vadovė - muziejininkė Kristina Vaitkūnienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2018 m. muziejus įgyvendino projektą „Lietuvių tautinės muzikos ekspozicijos pritaikymas specialiųjų poreikių lankytojams“ (vadovė muziejininkė Daiva Morkūnienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2017 m. muziejus įgyvendino projektą „Leidinio apie Adelę Galaunienę parengimas ir leidyba“ (vadovė - muziejininkė Kristina Vaitkūnienė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2016-2017 metais muziejus įgyvendino projektą „Eksponato „Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios maketas“ restauravimas“ (vadovė - vyr. fondų saugotoja Jurgita Adomaitienė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2016 m. muziejus įgyvendino projektą „Interaktyvi istorinė rekonstrukcinė 3D vizualizacija: XV-XX a. Kauno pilies retrospektyva“ (vadovė - interneto svetainės administratorė Indrė Mikšaitė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2016-aisiais muziejus įgyvendino edukacinį projektą „Kauno istorija mažiesiems“ (vadovė muziejininkė-archeologė Arnita Petrulytė), gavusį dalinį finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos. 2015-2016 m. įgyvendintas projektas „Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriaus ekspozicijos atnaujinimas ir pritaikymas vaikams ir jaunimui diegiant inovatyvias technologijas“ (vadovai - dr. Arūnas Vaicekaukas ir Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2015 m. muziejus įgyvendino „Muziejus veža, troleibusas kultūrina” (vadovė muziejininkė Inga Puidokienė), kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Projekto įgyvendimui skirta 2800 Eur. 2015 m. Kauno miesto muziejus įgyvendino Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projektą „Teminė ekskursija „Kai ponų nėra namie“ (projekto vadovė - edukatorė Jurgita Ragaišienė).
2024 m. Kauno miesto muziejus vykdė projektą „Parodos „Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokio ir dainų” (preliminarus pavadinimas) parengimas ir įrengimas” (vadovė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė), kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba. 2018 m. vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse, legendiniuose brolių Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta nauja ekspozicija „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“, kurioje pristatoma 1920-1948 m. Valstybės teatro, Valstybinės muzikos mokyklos ir tuo pačiu visos Lietuvos kultūros istorija: jaunos valstybės augimas, laikinosios sostinės fenomenas, karas, okupacija, tremtis, sužaloti likimai. Unikalios istorijos. Kiekvieno to meto muziko istoriją unikali - vieni jaunystę praleido užsienyje, neturėdami galimybės dirbti tėvynėje, kiti buvo priversti pasirinkti emigraciją, negalėdami visų jėgų atiduoti Lietuvai, treti už nuoširdų darbą sumokėjo gyvybe arba tremtimi. Prisimenami ir užsienio artistai, dėl įvairių politinių aplinkybių negalėję kurti savo šalyse, o Kauną bei Valstybės teatrą pasirinkę laikinais arba nuolatiniais namais.
Valstybės teatras: įspūdžiai ir ekspozicijos erdvė
Tolt, Valstybės teatro erdvėje, lankytoją pasitiks ir gyvas istorijas pasakos Lietuvos teatro istorijai svarbūs kūrėjai Kipras Petrauskas, Adelė Galaunienė, Antanas Sodeika, Petras Oleka ir Olga Malėjinaitė. Šioje erdvėje susipažinsite su teatro pastato istorija, istorine G. Verdi „Traviata“, repertuaru, trupės formavimosi iššūkiais, nacionalinėmis operomis ir baletais, įspūdingomis scenografijomis, bilietų kainomis, teatro personalu. Taip pat išvysite dirigentų batutas ir asmeninius daiktus, solisčių papuošalus, Petro Korsako grimo reikmenis, baleto primos puantus, Leono Kagano ir Romualdo Džiugo šaržus.
Programos užsiėmimai skirti skirtingoms amžiaus grupėms: 5-12 kl. įvairūs modulių derinami su edukacinėmis programomis, 4-8 kl., 2-6 kl. ir kt. Lankytojų laukia daug įvairių edukacinių pritaikymų, įskaitant gimtadienius muziejuje, parodas ir ekskursijas, skirtas tiek moksleiviams, tiek suaugusiems, tiek šeimoms. Apsilankymai planuojami taip, kad būtų įtraukti ir specialių poreikių lankytojai, pavyzdžiui, regėjimo negalią turintys lankytojai, edukacinės programos ir panašūs sprendimai.
Be kanklių festivalio ir kitų parodų, muziejus rūpinasi vaikų ir jaunimo edukacija: “Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022” programos dalys, muziejų nakties renginiai, Trečiojo amžiaus universiteto paskaitos, ekskursijos ir koncertai. Panašiai yra ir su Kauno pilyje esančiomis vieno eksponato parodomis bei nuolatinėmis ekspozicijomis. Praėjusį rudenį išleistas trečiasis serijos „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu“ leidinys, tęsiantis fotografo S. Lukošiaus archyvo populiarinimą.
Šiais metais muziejus numato tęsti veiklas: tarptautinio kanklių festivalio „Kanklės mano rankose“, parodų „Miesto atmintis: archeologai“ ir panašiai - taip pat planuojama su M. Zaleskio paveikslu „Kauno vaizdas“ susijusios parodos ir leidiniai, Knygų mugėje lankytojų srauto skatinimas, Muziejų nakties renginiai ir edukacinės programos įvairiems amžiaus tarpsniams. Be to, bus tęsiamos vieno eksponato parodos Kauno pilyje.
Kauno miesto muziejus vertina atsakomybę už miesto kultūrinį paveldą ir nuosekliai plėtoja įvairias projektų temas nuo istorinių eksponatų restauravimo iki naujų edukacinių priemonių diegimo. Muziejus kviečia lankytojus atrasti Kauno istoriją iš įvairių kampų ir patirti, kaip miestas keitėsi per laikus.