Kas daro į miesto kelionę sėkmingas? Geras maistas, žavūs muziejai, unikalūs butikai ir svetingi vietiniai? Bet kas, jei prie to pridėtumėte nuotykių? Kanada yra daugiausia ežerų pasaulyje turinti šalis, kurią sudaro 31 % miškų, kitaip tariant: gamtos mylėtojų rojus. Ar žinojote, kad Kanadoje taip pat gyvena didžiausia gyvačių koncentracija pasaulyje? Tačiau be gamtos, Kanada taip pat yra gyvybingų miestų, puikios virtuvės ir stebinančių veiklų šalis. Otavoje ir jos apylinkėse viskas susijungia. Tai turbūt labiausiai nuotykių kupinas miestas pasaulyje.
Taigi, ką Otava turi pasiūlyti keliautojams? Pavyzdžiui, keliautojai gali atrasti Otavą iš viršaus senoviniu lėktuvu, o Otava yra vienintelis miestas pasaulyje, kuriame galite plaukti plaustais. Be Maple Taffy ir BeaverTails, Otavoje yra daugiau nei 50 alaus daryklų, esančios per valandą kelio automobiliu nuo miesto centro. Garažas, paverstas alaus darykla, degustacijų kambariai su gyva muzika ir kavinė su 100 skirtingų alaus rūšių - kiekvienam alaus mėgėjui. Įdomus būdas tyrinėti Otavos alaus kultūrą yra apsilankyti alaus darykloje su „Brew Donkey“.
Tačiau Otava nebūtų Otava, jei jie neišplėstų šio turo kažkuo stebinančiu. Otava yra vienintelė vieta pasaulyje, kur nuotykių ieškotojai gali plaukti plaustais mieste. Otavos upė yra tarp dviejų provincijų ir sudaro šiaurinę Otavos miesto sieną. Įlipkite į plaustą ir neškite per II ir III klasės slenksčius, o virš galvos sklendžia plikasis erelis.
Kiekvieną rudenį Upper Canada Village, valanda kelio automobiliu nuo Otavos, virsta „Instagrammer“ svajone. Būtent tada ir vyksta Pumpkinferno. Šios moliūgų šventės metu iš 7.000 moliūgų rankomis pagaminami meno kūriniai. Nuo drakonų ir ryklių iki Dia de Los Muertos kaukolių, klevų ir ištisų traukinių. 1 km ilgio maršrutu einama pro milžiniškus ir minimalistinius apšviustus kūrinius. Pumpkinferno Aukštutinė Kanada.
Otavoje keliautojai ras pirmąją pasaulyje tarpprovincinę pašto liniją; Interzipas Rogersas. Zipline jungia Ontarijo provinciją (kurios dalis yra Otava) su Kvebeko provincija. O pradinis taškas yra maždaug 37 metrai virš Otavos upės, todėl tai yra tiesioginis nuotykių ieškotojas. 40 km per valandą greičiu jie lenktyniauja 365 metrų ilgio kabeliu virš kvapą gniaužiančių vietų miestuose.
Otava yra įvairus miestas su daugybe architektūrinių akcentų. Vienas gražiausių būdų pažinti miestą yra iš oro. „Ottawa Biplane Adventures“ siūlo skrydžius senovinais lėktuvais. Tada skrendate atviroje kabinoje su Antrojo pasaulinio karo laikų orlaiviais. Tose lėktuvuose telpa tik du keleiviai, todėl skrydžio metu jautiesi lyg paukštis danguje. Priklausomai nuo kelionės, keleiviai galės mėgautis nuostabiais Parlamento kalno, Otavos upės ir Gatineau kalvų vaizdais.
Nes Kvebekas - tarsi Prancūzija, perkelta iš ankštos Europos į begalinius Šiaurės Amerikos kalvotus miškus. Bet ne, ką čia. Kvebekas dar prancūziškesnis už Prancūziją! „Švaresnė“ prancūzų kalba. Milžiniškos katedros. Viduramžių pilis menantys viešbučiai, muziejai, daugiabučiai. Ir Kvebeko plotas - sulig trim Prancūzijom! Į Kvebeką pirmą kartą patekau Otavoje, Kanados sostinėje.
XIX a. ji pastatyta „nuo nulio“ todėl, kad prancūziškasis Kvebekas ir likusioje Kanadoje lyderiaujanti Ontarijo provincija nesutarė, kur gi turėtų būti Kanados politinė širdis. Taigi, Otava iškilo ant abiejų provincijų sienos. Perėjus tiltą į viešbutį Gatino ištiko lengvas kultūrinis šokas. Rodos ta pati šalis, net tas pats miestas, o viskas - kitaip. Iškabos vien prancūziškos. Visi kalba prancūziškai ir dalis nė nemoka angliškai. O svarbiausia - net tai, kas pačioje Prancūzijoje - angliška, Kvebeke - prancūziška!
Štai vietoje kelio ženklų „Stop“ prancūziškojoje Kanadoje yra „Arret“, o greito maisto restoranai „KFC“ čia yra PFK (Poulet Frit Kentucky). Bet tikroji „prancūziškos Kanados didybė“ laukia Monrealyje. Šis 5 mln. žmonių glaudžiantis metropolis - antras pagal dydį prancūzakalbis miestas pasaulyje po Paryžiaus. Paryžietiškai bohemiško naktinio gyvenimo kupinas senamiestis su didinga Dievo Motinos (Notre Dame) katedra….
Prie „Karališkojo kalno“ iškilęs Šv. Juozapo oratorijos bažnyčios kupolas tarsi Paryžiaus Monmartro bažnyčios - tik gerokai didesnis… Šv. Žano Drapeau parkas kur vyko EXPO paroda: paryžiečiai per panašią pasistatė Eifelio bokštą, o monrealiečiai - Biosferos kupolą, nemenkesnį miesto simbolį… Bet visgi Monrealyje sunku sudėti viską į lentynėles. Monrealio „daugiaaukščiai-pilys“ šitokie skirtingi ir nuo to, kas stovi Toronte, ir nuo Paryžiaus. „Cirque du Soleil“ namai: krantinės grand chapiteau iki šiol demonstruojami naujausi spektakliai, dar neišvykę į gastroles po pasaulį.
Kvebeko provincijos sostinė nėra Monrealis. Tai Vilniaus dydžio Kvebeko miestas, ne veltui pavadinamas „gražiausiu Kanados miestu“. Jis - ir vienas seniausių. Taip pat - nuostabūs vaizdai į Šv. Lauryno upę, kuri tokia gili ir plati, kad į Kvebeką atplaukia didieji vandenynų laivai iš Atlanto. Šv. Tačiau tikrai Kvebeko simbolis - Château Frontenac viešbutis - palyginus su jį supančiu senamiesčiu gerokai naujesnis. Statytas 1893 m., jis yra tikra viršūnė tos pilių-dangoraižių architektūros mados. Viešbutį pastatė Kanados geležinkeliai. Tam, kad turtingi kanadiečiai pirktų traukinių bilietus ir keliautų, Kvebeke galėdami patogiai nakvoti puošnioje didybėje.
Kvebeko miestas - ir ta vieta, kur Prancūziškoji Kanada apskritai gimė! Miestą įkūrė prancūzai 1608 m. Bet tada atėjo 1756 m., Septynerių metų karas su Anglija. Abraomo lygumų mūšis prie Kvebeko, kurį laimėjo Anglija. Tačiau Kvebekas ar Monrealis jau buvo pilni prancūzų kolonistų kurie atsisakyti savo kultūros nė neketino. Prieš anglų ekonominį ir politinį dominavimą kvebekiečiai statė savo tvirtą katalikišką tikėjimą. Tačiau šiandien tai galėjau suprasti nebent iš didelių iš milžiniškų kaimų bažnyčių, tokių kaip Beaupre Šv. Beaupre Šv. Kvebeko vienuolynai šiandien tušti, o didelė it visas miestelis kunigų seminarija padalinta muziejams ir universitetams.
Gerus 300 metų Didžiosios Britanijos, paskui - nepriklausomos Kanados sudėtyje Kvebekas tarsi gyveno įstrigęs laike. Dar kokiais 1960 m. iki 3% provincijos mergaičių stodavo į vienuolynus, o kunigų raginamos šeimos turėdavo ir po 10 ar 14 vaikų. Kvebeko premjeras Duplesis tai vadino „revanšu per lopšius“: kad ir kiek visokių anglikonų beprivažiuotų į likusią Kanadą, Kvebeko katalikai prigimdys dar daugiau vaikų… Švietimas, ligoninės buvo pavaldžios bažnyčiai. Ano meto padėtį gražiai iliustruoja skulptūros “du snobai” Monrealio centrinėje aikštėje: prancūzė su prancūzišku pudeliu rankose paniekinamai žiūri į banką, o anglas, nešinas anglišku mopsu - į Dievo Motinos katedrą.
Visa tai baigėsi taip staigiai ir keistai, kad dažnas vyresnis kvebekietis savo pasakojimą apie provinciją pradeda nuo to. Tai - Tylioji revoliucija, kurios metu Kvebekas per kokį dešimtmetį „nusikratė“ religingumo taip, kad iš religingiausios Kanados provincijos tapo mažiausiai religinga, didžiausias gimstamumas pavirto į mažiausią, o religiniai terminai kaip „Tabernakulis“ („Tabarnak“) Kvebeko prancūzų tarmėje tapo keiksmažodžiais.
Viskas per 1960-1970 m. Kodėl? Gal įtaką padarė ir kinas, televizija? „Užkonservuotus“ XVIII a. „teisingo prancūzo“ idealus (kaimas+šeima+bažnyčia) staiga pakeitė nauji, atėję per žydruosius ekranus iš XX a. Kvebeko „esmių esme“ vietoj katalikybės tapo prancūzų kalba. Jei kam nepatinka kalbininkų „diktatas“ Lietuvoje, Kvebekas atrodytų lyg pragaras. Čia ne tik nustatyta, kad iškabos privalo būti prancūziškos, ne tik kuriami naujadarai pavadinti net tiems dalykams, kurie pačioje Prancūzijoje vadinami tarptautiniais žodžiais. „Prancūzų kalbos įstatymą“ jauti kiekvieną akimirką.
Štai įkrovęs muziejaus anglišką puslapį privalėjau uždėti varnelę, kad „Esu vienas žmonių, turinčių teisę skaityti valdišką tinklapį neprancūziškai“: tarp tokių yra „Imigrantai pirmus 6 mėnesius po imigracijos“, „Žmonės, kurie turėjo teisę Kvebeke lankyti angliškas mokyklas“ (t.y. anglakalbės giminės, gyvenančios provincijoje dar nuo laikų prieš Tyliąją revoliuciją) ir pan. Net kai pasakai „Hello“, pardavėjai sveikinasi „Bonjour“ (ir tik paskui turi teisę kalbėti angliškai), „kalbos policija“ gali tikrinti net įmonių darbuotojų el. laiškus (ar nėra angliško žargono). Bet privalau pripažinti: rezultatai yra, prancūzų kalba Kvebeke išliko.
O juk galėjo būti kaip Luizianoje: ji irgi buvo Naujosios Prancūzijos dalis, kurią užėmė anglakalbiai, dar 1960 m. ten 30% procentų žmonių kalėjo prancūziškai, o dabar tik 3%, nes „Kam mokytis prancūziškai, kai visi, su kuriais gali susikalbėti prancūziškai, moka ir angliškai“. Neįtikėtina, bet žaliuose Laurentijos kalnuose palei Monrealį yra ir lietuviškų vietovardžių bei paminklų! Tyvuliuoja Dainavos ežeras, o dar daugiau lietuvių žemes susipirko aplink Sylvere ežerą: viršum jo dar 1970 m. pastatytas Gedimino stulpų paminklas (iki jo ~1 val. Visa tai sukūrė „senieji“ lietuviai imigrantai, ypač atvykusieji po Antrojo pasaulinio karo, į Kanadą pabėgę nuo sovietinio genocido. Jie išsikovojo ir Lietuvos gatvę [Rue Lithuania] Monrealyje, pastatė įspūdingą Aušros Vartų Marijos bažnyčią, kurioje meldžiamasi žiūrint į Vilniaus Trijų kryžių paminklo kopiją anapus altoriaus. Labai simboliška! Kartu prisimenamas ir Dievas, ir palikta Tėvynė. Beje, kai 1953-1955 m. statė tą bažnyčią, tikrąjį Trijų kryžių paminklą sovietai buvo nugriovę: lietuviai pabėgėliai Kanadoje susikūrė sau ne šiaip gabalėlį Lietuvos, o gabalėlį Lietuvos, kurios jau nebuvo.
Monrealyje stovi ir kita - Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčia. Tą parapiją įkūrė dar 1907 m. į Monrealį imigravę lietuviai, nors pastatas statytas vėliau. Bet šiaip Montralio lietuvius „prašienavo“ Tylioji revoliucija. Kai jie imigravo „revoliucijos“ išvakarėse, jie buvo tarsi „savi“: juk katalikai! Netrukus staiga tapo „svetimais“, nes nekalbėjo prancūziškai. Daugelis jų (ar jų vaikų) tada išvyko į Kanados vakarus.
Tiesa, didžiausias neprancūzakalbių kvebekiečių nuogąstavimas - kad Kvebekas skelbs nepriklausomybę nuo Kanados - neišsipildė. Referendumuose 1980 m. ir 1995 m. „už“ balsavo 40,4% ir 49,5% procentų žmonių. Monrealyje žmonės nuo Šv. Ten visa ko masteliai kiti! Tačiau toliau kelionė tęsiasi Šiaurės link ir upės estuarijų link.
Taip pat Otava pasižymi ne tik miesto centru, bet ir gamtos prieigomis: Gatineau parkas kviečia pabėgti nuo miesto šurmo, o šiltesniais mėnesiais dalijasi dviračių, riedučių, stovyklavimo ir pasivaikščiojimo galimybės. Teritorijoje telkšo nemažai ežerų, todėl karštą dieną galima išsimaudyti ir atsigaivinti. Ypatingai gražiai parkas atrodo rudenį, kai medžių lapai pradeda keisti spalvas.
Kanados sostinė Otava turi išvystytą transporto sistemą, kuri apima geležinkelių tinklą, greitkelius, didelį dviratininkų ir pėsčiųjų takų tinklą. Taip pat mieste veikia tarptautinis oro uostas ir du regioniniai oro uostai. Otavą verta aplankyti vien dėl vyriausybinių pastatų ant garsiosios Parlamento kalvos. Rido kanalas į UNESCO sąrašą įtrauktas 2007 m. kaip geriausiai išsaugotas kanalas Šiaurės Amerikoje nuo kanalų kasimo eros pradžios, o jo ilgis siekia 202 km, jungiantys Otavą ir Kingstoną. Žiemos mėnesiais (gruodžio-vasario) užšalęs Rido kanalas tampa didžiausia pasaulyje čiuožykla - Rideau Canal Skateway.
Be architektūros ir istorinių pastatų, Otavoje taip pat iškyla laikinosios ir nuolatinės ekspozicijos: Kanados istorijos muziejus, Nacionalinis karo memorialas, Kanados aviacijos ir kosmoso muziejus, Kanados nacionalinė galerija ir kt. Šie muziejai siūlo langus į šalies istoriją, kultūrą ir technologinę pažangą. Taip pat svarbu paminėti Bytown muziejų, kuris tyrinėja miesto istoriją nuo Rido kanalo tiesimo pradžios iki Otavos tapimo Kanados sostine. ByWard turgus - vienas seniausių ir didžiausių sostinės turgų su ištisais metais vykstančiais prekybos ir maisto malonumais.
Jeigu ieškote nakvynės, Otavoje rasite įvairių variantų: nuo viešbučių iki kempingų ir svečių namų. Fairmont Chateau Laurier - vienas žymiausių Otavos viešbutių su nuostabiais vaizdais į Parlamento kalvą. Taip pat Otavos žemėlapis, kurį sukūrė keliautojų komanda, padeda suplanuoti maršrutus, nakvynę ir transportą. Žemėlapis pažymėtas svarbiausiais objektais mėlynomis spalvomis, o pagrindinis oro uostas - oranžine. Kanados sostinė išsiskiria dviem kalbomis - anglų ir prancūzų, todėl jos kultūrinis peizažas yra turtingas ir įtraukiantis.
Vietinės kelionės patarimai: tiesioginių skrydžių iš Lietuvos nėra, todėl kelionė į Otavą dažnai reikalauja persėdimų. Vasaros mėnesiais skrydžių kainos dažnai kyla, tačiau tai palankus metas keliauti į šią Kanados dalį. Keliaujant po šalį viešuoju transportu daug kur galima rasti skrydžių tarp miestų, o kelionėmis tarp didžiųjų miestų patogu skristi, bet taip pat galima keliauti ir traukiniais bei automobiliais. Dėl didelių atstumų tarp miestų, keliauti po šalį viešuoju transportu yra sudėtinga, todėl rekomenduojama planuoti su nuoma arba skrydžiais. Taip pat Otavoje yra daug galimybių pramogoms su muziejais, parkais ir istoriniu palikimu, todėl jums beliks tik suplanuoti dienos ar kelių dienų maršrutus.
Jei norite sužinoti daugiau apie Otavą ar suplanuoti savo kelionę į Kanadą, mūsų komanda gali padėti su išsamiu planu ir rekomendacijomis. Tačiau atviri ir įdomūs Otavos ryto ritmai, kultūriniai festivaliai, istorijos ir gamtos derinys, niekada nenusibosta, o kelionės į šią sostinę paliks nepamirštamų įspūdžių.
Otavoje yra kur praleisti vakarą: vakarais galima pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, pasimėgauti vietine virtuve ir pamatyti Parlamento kalvą su šviečiančiais pastatais. Nesvarbu, ar ieškote istorijos, ar nuotykių, Otava jus džiugins išskirtine kultūra, gamta ir šiuolaikiniu miestu princo balsu.
tags: #kanada #otava #lankomiausios #vietos