Kamajų miestelis ir dvaras įsikūręs 1,5 km į rytus nuo Kamajų ežero prie Šetekšnos upelio (Jaros aukštupys), 17 km į pietryčius nuo Rokiškio, 40 km į pietryčius nuo Anykščių, prie Ukmergės-Anykščių-Rokiškio plento.
Kamajų istorija: vietovės kilmė ir svarbiausi laikotarpiai
Senoji vietovės vardo lytis buvusi Kamajys. Senieji Livonijos ordino dokumentai Kamajų vardo nemini, bet mini kiek į pietus nuo Kamajų esančią vietovę Cahoe (dabar Kalvių kaimas; kaimo vardas susijęs ne su kalvio amatu, bet su kalvomis).
Rašytų žinių apie Kamajus teturime nuo 1635 m., kai Lukianskas-Paulavičius čia pastatė pirmąją R. katalikų bažnyčią. Prof. K. Jablonskis yra paskelbęs Kamajų dvaro, tada priklaususio Ukmergės pavietui, 1680. III. 17 inventorių, surašytą tada, kai dvaro savininkai Adomas ir Kazimiera Krošyckiai užstatė Kamajus patauriui Jonui Bortkevičiui ir jo žmonai Daratai ketveriems metams už 12.000 lenkų auksinų.
Iš inventoriuje matyti, kad tada dvare buvo dideli lentiniai vartai su juose įtaisytais mažais varteliais, didelis dvaro trobesys su priebučiu (gonkomis), pastatytas ant 10 stulpų, dengtas malksnomis. Jame buvo 4 patalpos, turėjusios 19 langų, kurių dalis buvo išdaužyta; grindys lentinės, paprasti mediniai baldai. Dvare buvo: medinis rūsys, du svirnai, virtuvė su dviem langais, pirtis, bravoras su virtuvėle. Už arklidžių buvo palivarkas-dvarčius su atskirais trobesiais. Iš inventoriuje minimų didesnio skaičiaus statinių matyti, kad čia buvo išsiplėtusi aludarystė.
Kamajų dvaro žemėje buvo pasėjama 99 pūrai rugių, 10 pūrų miežių, 23 pūrai avižų, 9 pūrai vasarinių rugių, 1,5 pūro žirnių. Žemė buvo ariama arkliais ir jaučiais. Baudžiauninkų prievolių aprašyme minimos jų prievartinės kelionės dvaro reikalais į Vilnių, Rygą, sargybos. Matyti, kad baudžiava nebuvo lengva. Iš dvarui priklausiusių kaimų minimi: Gaveikiai, Nemeniūnai, Paulukonys, Mieliūnai, Rudžiai, Kraupiai, Aukštakulniai, Totoriškės, Mičiūnai, Vilkeliškis (Siolo Wilkiele), Blaskūnai.
1781 m. Kamajų parapijai priklausė 5242 parapiečiai. 1744 m. Vilniaus vyskupijos parapijų sąrašuose Kamajai priskirti Kupiškio dekanatui. XVIII a. čia buvo ir parapinė mokykla, kurią 1781 m. lankė 13, 1804 m. 21 mokinys. Vyskupo M. Valančiaus laikais mokykla atkurta, vėliau surusinta.
Kamajų dvaro istorija ir kultūrinė įtaka
XIX a. pradžios gyvenimas glaudžiai susijęs su čia ilgesnį laiką gyvenusiu mūsų poetu kun. Antanu Strazdu, žmonių vadinamu Strazdeliu. Nors dokumentuose skelbiamos žinios ir prieštarauja viena kitai, bet atrodo, kad Strazdelis Kamajuose gyveno nuo 1816 metų pavasario, įsakius Vilniaus vyskupui, kad nustotų gyvenęs netinkamu kunigui būdu Penionių girios trobelėje. Apie 1821 m. Strazdas pirkosi namelius Kamajuose. Iš kai kurių raštų matyti, kad 1824 m. Strazdas ėjo Kamajų vikaro pareigas. Kamajuose Strazdas išgyveno keliolika metų.
1828 m. buvo vyskupo ištremtas į Pažaislį. Tada buvo aprašytas ir įvertintas jo turtas, siekęs 26 rublius. Kai gyvulėliai buvo išparduoti ir apmokėtos skolos, belikę keliolika rublių. Išėjęs iš Pažaislio vienuolyno, kurį laiką gyveno Skapiškyje ir Šimonyse, bet 1833 m. buvo atgabentas į Kamajus ir įkurdintas savo trobelėje. Iš čia niekur negalėjo išvykti, bet to ir nebereikėjo, nes po poros savaičių mirė.
1825 m. Kamajus aplankė Strazdo viršininkas Obelių dekanas. Savo raporte Vilniaus vyskupui rašė, kad buvęs namelyje, kuriame gyvenęs kun. A. Drozdovskis. Visur matyti neturtas, skurdas; gyvenamoji pirkia prasta, ankšta, be grindų; drauge laikomos vištos, antys, triušiai, paršiukas ir šunelis. Strazdo lova esanti labai menkutė, jis pats skurdžiai apsirengęs. Tačiau poetas visada buvęs linksmas ir smagiai pasakojęs, kad netrukus turįs išeiti iš spaudos jo eilių rinkinys.
1828 m., poetui švenčiant 65 metų sukaktį, kurija prašė rusų gubernatorių padėti Strazdą ištremti iš Kamajų į Pažaislio vienuolyną; tai kaip anksčiau minėta, ir buvo padaryta. Praslinkus metams, Strazdas iš vienuolyno pabėgęs ir slapta grįžęs į Kamajus. Po to vyskupas suspendavęs jo kunigystės teises ir liepęs nebesikelti iš Kamajų. Sergantis senelis buvęs paliktas Kamajuose jo paties likimui. Tačiau kai kurie lietuviai baudžiauninkai, kurių dainius Strazdelis buvo, dar atminė, guodė, kartkartėmis lankė ir šelpė varge.
Geraširdžiai ūkininkai paskirdavė po sklypelį žemės, kur Strazdas sėjęsis javų. Strazdas mirė Kamajuose 1833. IV. 11 ir buvo palaidotas ne šventoriuje, kur paprastai laidojami kunigai, bet naujai už miestelio pradėtose kapinėse. Tačiau Strazdo istorija Kamajuose su jo mirtimi nesibaigė. Po kiek laiko Kamajus aplankė vyskupas ir sužinojęs, kad netoli miestelio esančiose kapinėse ilsisi garsiosios giesmės Pulkim ant kelių autorius, įsakė surasti kapo vietą ir velionį tinkamai pagerbti, pastatant paminklinį kryžių ir sutvarkant pačias kapines.
Praslinkus laikui, paminklinis kryžius buvo pastatytas kapinių viduryje, o Strazdo kapas liko neatrastas. 1935 m. minint Strazdo mirties 100-ąsias metines, už miestelio aikštės pastatytas grafikos skulptoriaus Aleksandravičiaus paminklas Strazdui. Ta pačia proga pertvarkytas ir paminklas ant kun. Strazdelio kapo kapinėse.
1898 m. Kamajiškiai, per Žemaičių vyskupą M. Paliulionį, siuntė prašymą carui, reikalaudami grąžinti lietuviškąją spaudą. Su mąstymo dvasia gimė aktyvi kultūrinė veikla: parapijos knygynas, pirmieji lietuviški vakarai, chorai, mokyklos ir kt.
Kamajų miestelis sovietmečiu ir istoriniame kontekste
Britiškai įvykiai ir laikotarpiai nemažai palietė Kamajus: bolševikai ištrėmė bei nužudė nemaža kamajiškių, vokiečiai sunaikino Kamajų žydų tautybės gyventojus. Kamajų bažnyčioje buvo gražus šv. Kazimiero paveikslas, įtaisytas kamajiškių aukomis, vietos knygnešių iniciatyva. Paskutinės bolševikų okupacijos metu šv. Kazimiero garbinimas čia virtęs sąjūdžiu prieš rusus. Carinės Rusijos laikais prie paveikslo buvo melstasi, prašant lietuviškos spaudos laisvės, bolševikinės okupacijos laikais - prašant Lietuvai laisvės. Jau 1941 m. už paveikslo užkliuvo Kremesiškių ruseliai, partiniai bei komjaunuoliai, tačiau karas pralaužė užtvaras.
Kamajų seniūnija turi ilgą administracinę ir teritorinę raidą. 1959 m. Kamajų seniūnija, 2014 m. Savivaldybė Rokiškio rajono savivaldybė. Centro adresas - Vilniaus g. 4. Seniūnas - Lina Zolubienė (duomenys gali kisti). Gyventojų skaičius ir teritorijos įvairove rodo įvairiapusę seniūnijos plėtrą: 1 668 gyventojai (2021 m.), plotas 231,26 km², tankumas 7,2 žm./km². Kamajų seniūnija apima 3 miestelius (Kamajai, Duokiškis, Salos) ir 66 kaimus bei 11 viensėdžių, regiono centras - Kamajai.
Geografija ir žemėnauda: kamajų kraštovaizdžio ypatumai
Seniūnijos geografinė padėtis - Vakarų Aukštaičių plynaukštė, su kalvotais ir ežeringais kraštovaizdžiais. Seniūnijos plotas - 20 059 ha, iš jų 15 140 ha užima žemės naudmenos ir 4143 ha - miškai. Didžiausias seniūnijos ežeras Dviragis, kurio saloje įsikūręs Salų miestelis. Taip pat telkšo mažesni Petriošiškio, Bedugnio, Uosinto, Aukštakalnių ežerai, sudarytas Laukagalių tvenkinys. Pagrindinis kelias - 120 Radiškis-Anykščiai-Rokiškis, ties Kamajais nuo jo šakojasi 3605 Kamajai-Nevieriai-Panemunėlio GS ir 3612 Kariūnai-Duokiškis-Vilučiai-Kušliai.
Kamajų seniūnija įsikūrusi kartu su Salų ir Verksnionių kraštais bei paveiksluose įtvirtintomis vietovėmis. Salos - kaimas ir miestelis Duokiškis. Verksnionių apylinkėse matyti ilgalaikė kraštovaizdžio įvairovė.
Kalendorius, kultūra ir paveldas
Metai ir faktai: 1995 m. iš Kamajų apylinkės sudaryta Kamajų seniūnija. 2005 m. patvirtintas Kamajų herbas, kurį naudoja ir seniūnija. Kamajų bažnyčia - Šv. Kazimiero bažnyčia, kuri buvo atstatyta 1905 m. parapiečiai, vadovaujami kun. Jokimo. 1922 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Pr. Karevičius. 1933 m. Kamajų miestelyje buvo 81 gyv. namas ir 625 gyventojai. 1959 m. Kamajų seniūnija ir 2014 m. savivaldybė - kultūrinis bei administracinis regiono centras.
Kamajai
tags: #kamajai #seniunijos #lankytinos #vietos