Veislinės vertės nustatymas nuolat tobulinamas atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas. Balandį be naujų sveikatingumo verčių įvedimo sulauksime dar dviejų naujovių. Pirmoji - genominis veislinių verčių nustatymas remsis kombinuota bulių ir karvių tyrimo imtimi. Apie priežastis ir pasekmes informuoja Friedrich Reinhardt iš VIT. Antroji - paskutiniame žurnalo numeryje jau aptartas pasikeisiantis riebalų ir baltymų pasiskirstymas produktyvumo indekse (RZM). Apie tai pasakoja Dr. Stefan Rensing iš VIT.
Geriau suprasti, kaip renkama informacija apie bulių vertes
Šiuo metu Vokietijos genominis veislinių verčių nustatymas remiasi maždaug 38 tūkst. bulių apimančia tyrimo imtimi. Už šių duomenų slypi virš 50 mln. šių bulių dukterų duomenys. Senesni buliai (iki 2010-ųjų) savu laiku buvo įtraukti į aktualią tyrimo imtį kaip testiniai buliai dėl kilmės ir tada patikrinti. Ši atranka nebuvo labai tiksli ir vyko mažu selekcijos intensyvumu. Testiniai buliai atvaizdavo praktiškai pilną genetinę savo populiacijos įvairovę. Jaunesni buliai tyrimo imtyje buvo jau iš anksto genomiškai atrinkti.
Ši išankstinė selekcija vis aštrėjo ir dabar tik vienas iš 40 genomiškai sutipuotų kandidatų naudojamas kaip genominis bulius. Tačiau veislinių verčių vertinimui mums reikia informacijos apie visus buliaus palikuonis. Jei turime duomenis tik apie geriausių bulių dukteris, veislinės vertės iškreipiamos. Taigi ateityje bulių tyrimo imtis vis prasčiau reprezentuos veisimo populiacijos genetinį nuokrypį, o teisingai įvertinti bulių paveldimumą tradiciniu veislinės vertės nustatymo būdu bus vis sunkiau. Tačiau tai yra būtina genominio veislinės vertės nustatymo sąlyga.
Šią problemą būtų galima išspręsti perėjus prie visų moteriškos lyties veršelių tipavimo pieninių galvijų bandose. Net jei ne visi sutipuoti veršeliai vėliau bus produktyvūs ir jų nebus galima naudoti tyrimo imčiai, jie vis tik yra beveik neatrinkta ir dėl to reprezentatyvi duomenų bazė tyrimo imčiai. Taigi iki šiol buvusi gryna bulių tyrimo imtis ateityje bus papildoma naujais moteriškos lyties gyvuliais ir atnaujinta. Šioje mišrioje tyrimo imtyje neatrinktos karvės su laiku taps vis reikšmingesnės.
Papildomas mišrios tyrimo imties privalumas yra tas, jog dėl jaunų karvių jos duomenys yra genetiškai artimesni šiuo metu vertinamiems buliukams. Toks didžiausias įmanomas šių kandidatų artumas tyrimo imčiai teigiamai veikia jų genomonių verčių nustatymą. Pastaruoju metu šis atstumas didėjo, nes vis dažniau sutipuotų vyriškos lyties veršelių tėvai ir seneliai dar neturėjo dukterų duomenimis grįstos veislinės vertės, todėl jų vis dar nėra tyrimo imtyje. Aktualūs tikrinamieji mišrios tyrimo imties su maždaug 34 tūkst. bulių ir apie 65 tūkst. karvių tyrimai rodo, kad gaunamos kandidatų genominės veislinės vertės kiek tiksliau prognozuoja šių bulių dukterų vidutinius nuokrypius. Taigi realizuotas genomių veislinių verčių patikimumas, vertinant remiantis mišria tyrimo imtimi, yra kiek aukštesnis (0,02-0,05 %).
Kaip skaičiuojamos buliaus veislinės vertės ir kam tai svarbu
2019 m. balandį mišrią tyrimo imtį sudarys virš 38 tūkst. bulių ir apie 150 tūkst. karvių. Dėl šio vienkartinio didžiulio tyrimo imties sudėties ir apimties pokyčio 2019 m. balandį stipriai pasikeis ir iš jos išvestos genominės vertinimo formulės bei pačios genominės veislinės vertės. Gyvulių sveikata moderniose pieninių galvijų veisimo programose privalo tapti žymiai svarbesnė tiek dėl ekonominių, tiek dėl socialinių priežasčių. Nors pastaraisiais metais Vokietijoje startavo daug regioninių projektų sveikatingumo požymiams išvystyti, tačiau šių duomenų nepakanka informatyviai bulių tyrimo imčiai. Tik nedaugelis bulių (iš esmės tai vyresni buliai) turi dukterų duomenimis pagrįstas sveikatingumo veislines vertes, kurias galima naudoti kaip bazę tyrimo imčiai. Duomenų apie perskaičiuotas užsienio bulių sveikatingumo veislines taip pat nėra. Todėl labai svarbu rinkti duomenis apie sveikatingumo požymius KuhVision programoje dalyvaujančiuose ūkiuose. Tai galioja ir tokiems požymiams kaip šėrimo efektyvumas ir emisijos mažinimas. Todėl dalis KuhVision programoje dalyvaujančių ūkių turėtų būti aprūpinti moderniomis automatinėmis duomenų rinkimo sistemomis, kad kuo greičiau būtų gauti fenotipai tyrimo imčiai. Kadangi šių požymių duomenų rinkimas reikalauja daug išteklių, turėtų pasistengti ir tarptautinės informacinės sistemos.
Išvados: Sėkmingo bendradarbiavimo ir visų dalyvių (veislininkystės ūkių, veislininkystės organizacijų, BRS, vit ir mokslininkų) motyvacijos dėka Vokietijos holšteinų veisėjams per labai trumpą laiką pavyko sudaryti sąlygas tam, kad genominis veislinės vertės nustatymas ir ateityje turėtų solidų pagrindą ir puikiai veiktų bei pasipildytų naujais veislininkystei ir rinkodarai svarbiais požymiais. Reikėtų akcentuoti ir tai, jog bandos tipavimo ir KuhVision programose dalyvaujantys ūkiai bus tarsi branduolys ateities veisimo programoms.
Mąstymo apie bulius ir žmogaus santykį rinkoje bei visuomenėje
14 SITUACIJOS 2023 M. LIEPOS 20 D. NR. Virginija JUŠKIENĖ kė pusvalandį. Galėjo būti paprasta is- dar 11 galvijų, pasakė, kad liku- anksto nesusitaręs. torija. jautį, nori jį parduoti. Pra- netinka. Ir išvažiavo. išsiveža. Ir viskas. kartą. savo pirkinį, jautis pabėga. tais, duona). Supirkėjai irgi pasprunka nepasidavė. iš ganyklos. parduotas? ko, teko ūkininkui kviestis jo kartą, kitą. nušauti. Liūdna pabaiga? liko kaip kviestis medžiotojus, sininkus ieškoti patarimo. kad kaltas ne jis, o aplaidūs kas gali nutikti. ieškoti teisybės. taip būtų galima jį pririšti. Trinkūnas pasikalbėjo su „Ūki- ti nuo žemės ir tiesiai į furgoną. rį, grandinę, jautis liko stovėti gelbėti žmogus Palangoje, grįš grupėje. ninko patarėju“ apie savo nelai- „Aš prie traktoriaus turiu ant svarstyklių tik su virve ant tik po 4 dienų. mingo jaučio istoriją. specialų įtaisą, kad pririšus gy- kaklo. Pakėlė svarstyklėmis tą Teko bulių nušauti, bet prieš tam ūkininkui. nius bulius, kasmet nusiperka po suvaldyti, privedžiau bulių prie lėtų įvaryti į furgoną. 6 veršelius, peni juos iki 27 mė- svarstyklių. nesių. Yra smulkus ūkininkas, įvaryti gyvulį ant tų svarstyklių. vę. Ūkininkas prisiminė lemia- šautą bulių? Atsakė, kad perka įmonei, ūkininkas V. turi 5 ha ganyklų, 10 ha augina Uždarė galinius vartelius, tik tie mą momentą: „Pasisukau ati- tik gyvus, o nušautų neima. jau pardavė kitam supirkėjui. javus. Taip ūkininkauja jau bene varteliai - paprastas geležies daryti furgono duris, kad bulius Ką tada daryti ūkininkui? 20 metų. pardavinėja ne pirmą kartą. tarė, kad atvažiuos supirkėjai, nekovas. pakibo ore ir pro galinę užtvarą ko nors reikia pakabinti... solidi, žinoma įmonė, pats juos Dar sakė apie savo dvejones, atbulomis ant pilvo iščiuožė ant kė, kad po švenčių skambins į pasikvieskite. 6 mėsinius jaučius. svarstyklių bortelius, prasitaręs atvažiuos, išsiveš. Atvažiavo, automobilis pa- vairuotojui, bet tas patikino, kad Perka tik gyvus ko gero, kainuos apie 200 eurų. kalbėjo ūkininkas V. suko tiesiai į ganyklą. buvo pririšti, vairuotojas paruo- gyvulius ir viskas saugu. taip staigiai, bet nesėkmingai.
Tokios situacijos rodo, kad buliai ir jų veislinės vertės gali turėti tiesioginį poveikį ūkininkų gyvenimo realijoms, tačiau svarbu suprasti, kad buliaus veislinė vertė nėra vienintelė priemonė sprendžiant didelius ūkio iššūkius. Jau nuo senų laikų ūkininkai naudojo įvairius metodus, kad išsirinktų geriausius bulius bandos atnaujinimui. Tokia atranka buvo subjektyvi, vykdoma vieno ar kelių ūkių bandose. Atsiradus sėklinimui, atrinkto buliaus sperma pradėta naudoti ne kelioms karvėms, bet keliems ar keliolikai tūkstančių karvių. Kiekvienas turime suprasti, kad ne vien genetika lemia. Pažvelkime į dviejų kaimynų bandas, kurių vienoje genetiškai gero buliaus dukterys bus auginamos blogose sąlygose, o kitoje, genetiškai blogesnio buliaus dukterys - gerose sąlygose. Jeigu aukštai įvertintas bulius turi 10 gerų dukterų dviejose fermose, dar galime manyti, kad tai atsitiktinumas, jog tos karvės (buliaus dukterų motinos) yra geros, nes šios dvi fermos gali turėti žymiai geresnes galvijų auginimo sąlygas negu dauguma kitų fermų. Bet jeigu šis bulius turės keletą šimtų arba tūkstančių gerų reprodukcinių savybių dukterų visose šalyse, tada apskaičiuota buliaus veislinė vertė yra patikima.
Matematinės mintys apie skaitmeninį veislių įvertinimą
Ką atsakytų fermos darbuotojas, paklausus, kas yra buliaus veislinė vertė? Paprastai tariant, buliaus veislinė vertė yra rodiklis, nusakantis, kiek buliaus dukterų rodikliai yra geresni palyginus su populiacijos rodikliais. Populiacija suprantama kaip: visos vienos veislės karvės viename regione. Šiandien, paskelbtų bulių vertės dažniausiai yra išreikštos balais, pavyzdžiui, 110. Šis skaičius reiškia, kad buliaus vertė yra 10 balų virš populiacijos vidurkio. Įsivaizduokime, kad šalyje visų holšteinų veislės karvių produktyvumo vidurkis yra 7000 kilogramų pieno. Taigi mūsų pavyzdyje 7000 kilogramų atitinka 100 balų, reiškia vienas balas yra 70 kilogramų. Pateikiami pavyzdžiai yra labai supaprastinti, kad būtų lengviau suprasti vertinimo principą. Pagrindinė priežastis yra ta, kad būtų galima palyginti buliaus veislinės vertės gerinimo efektą. Operuojant realiais skaičiais palyginimas yra sudėtingas. Pvz. matome, kad bulius dukterų produktyvumą pagerina 70 kilogramų, o pieno riebalų kiekis padidėja 1,8 kilogramo - tada sunku pasakyti, koks gerinimas yra efektyvesnis - pieno kiekio ar pieno riebumo.
Bulių kataloguose galima rasti buliaus reproduktoriaus vertinimą ne tik balais, bet ir realių skaičių vertėmis. Panagrinėkime atvejį, kai ūkininkui patinka konkretus bulius, kuris labai gerina produktyvumą, tačiau pagal vaisingumo rodiklį vertinamas žemiau kaip 100-tu balų (pvz. 96). Šis ūkininkas žino, kad jo fermoje su reprodukcijos valdymu nėra bėdų, todėl jis be abejonių pasirinks šį bulių. Kiekvienas bulius turi bendrą veislinį indeksą, skirtingose šalyse jis vadinamas skirtingai, bet dažnai jo pavadinime naudojamas žodžių derinys “total index”. Jis išreiškiamas balais ir parodo geriausiai suprantamą kompromisą tarp visų bulių savybių.
Įsivaizduokime, kad bulius gerina pieno riebumą, bet pieno supirkėjai toje šalyje nemoka priedų pagal riebalų kiekį piene, o moka tik už pieno baltymus. Tokiu atveju aukštas pieno riebumas ūkininkui nesuteikia papildomų pajamų. Kai banda gerai subalansuota, nėra jokių ryškių problemų. Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.
Tačiau kokius jausmus priverčia jausti šis sportas vis dėlto nėra įdomiausia - įdomiau, kad vienas jo aspektas buvo nesuprastas daugelį šimtmečių. Daugelis gali įsivaizduoti sceną: didelė arena po atviru dangumi, kurioje yra susirinkę tūkstančiai šūkaujančių fanų. matadorai tvirtai stovi arenoje ir laukia to, kas labai lengvai gali tapti jų gyvenimo galas. Žmogui ir buliui susidūrus akis į akį, matadoras laiko savo raudoną apsiaustą - dar vadinamą kapą - ir provokuoja bulių, priversdamas jį pulti.
Apsiausto spalva ilgai vertė visus manyti, kad buliai nekenčia raudonos spalvos - tačiau, pasirodo, spalva jiems visiškai nerūpi. Gyvūnui tiesiog nepatinka kvailas judėjimas, ir jis nori jį sustabdyti. Taigi, kyla klausimas - kodėl buliams nerūpi spalva? Daugiau nei 200 metų matadorai naudojo raudonus apsiaustus savo šokiuose tik tam, kad paslėptų buliaus pralietą kraują. Kai kurie sako, kad buliai neskiria spalvų, o kai kurie, atvirkščiai, sako, jog buliai mato daug spalvų ir dėl to jų neišskiria.
Moksliniai eilutės apie bulių regėjimą ir jų mitus
Mokslininkai šiuo klausimu taip pat nesutaria. Tai, kad gyvūnas jaučiasi suerzintas ne dėl apsiausto spalvos, bet dėl jo judėjimo, patvirtina ir tai, kad bulius su tokiu pačiu įniršiu puola ir kitos spalvos matadoro apsiaustą - pavyzdžiui, tokį, kuris iš vienos pusės yra rausvai raudonos, o iš kitos - auksinės arba mėlynos spalvos. Kai kurie sako, kad bulių akys yra dichromatinės - jie savo tinklainėje turi du spalvos aptikimo pigmentus. Tai reiškia, kad jie gali matyti raudoną spalvą, bet taip pat jie gali matyti ir daugelį kitų spalvų. Tik kadangi yra dichromatai, jie mato spalvas taip, kaip jas matytų spalvų neskiriantis žmogus. Kitaip sakant, raudona spalva jiems nėra ypatinga. Labiausiai tikėtina, kad bulių erzina ryškiomis spalvomis apsirengęs žmogus, kuris šokinėja ir kažkuo mojuoja. Taip pat gyvūnui gali būti karšta, jis gali būti išvargęs - o tai skatina puolimą.
Nors nuomonės skiriasi, tačiau yra sutariama dėl vieno: raudona spalva buliui visiškai nerūpi. Kad įrodytų tai visiems laikams, vyrai iš laidos „Mitų griovėjai“ ėmėsi šio eksperimento. Jie įleido tris matadorus į areną, ir kiekvienas iš jų laikė kitokios spalvos vėliavas - raudoną, baltą ir mėlyną. „Raudona, mėlyna ir baltos spalvos iššaukė vienodą neryžtingą puolimą, kai vėliavėlių niekas nejudino.
