Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 22-ąją minima Pasaulinė vandens diena. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos šūkis, atspindintis Vandens dienos tematiką. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema - požeminis vanduo, o šūkis - „Požeminis vanduo yra nematomas, bet jo poveikis matomas visur“ (angl. „Groundwater - making the invisible visible“).
Požeminio vandens svarba: kas tai ir kaip jis veikia
Požeminis vanduo - daug mažesnė mūsų planetos vandens dalis, kuri susikaupusi Žemės plutą sudarančių uolienų porose ir plyšiuose. Požeminis vanduo būna skysto, kieto ir dujinio pavidalo. Didžioji pasaulio vandens dalis yra vandenynų ir jūrų sūrus vanduo. Tik apie 2,5 proc. Gėlas vanduo egzistuoja ledynuose, ežeruose ir upėse, o apie 30 proc. - po žeme. Tam, kad surastume požeminį vandenį, reikia kasti šulinius, gręžti gręžinius, atlikti geofizinius matavimus. Kartais tam tikrų augalų buvimas pateikia užuominų, kad po žeme gali būti vandens.
Dėl klimato pokyčių didėja susirūpinimas gėlo vandens ištekliais. Ilgalaikė atmosferinė sausra gali sukelti hidrogeologinę. Procesas pavojingas ne tik gruntinio vandens ištekliams, kurie nusenka, bet ir didina ekologinę grėsmę, gaisrų pavojų. Požeminio vandens šaltinis yra krituliai. Maždaug 10-20 proc. kritulių maitina vandeninguosius sluoksnius. Vandeningasis sluoksnis yra uolienų sluoksnis, kuris sulaiko vandenį. Požeminis vanduo gali tekėti į žemės paviršių, jei atmosferos slėgis virš žemės yra mažesnis už požeminio vandens slėgį.
Taršos rizikos ir vandens apsauga
Nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, geriamojo vandens pasaulyje jau dabar ima trūkti. Europos Parlamento duomenimis, pasaulyje dėl vandens ir sanitarijos trūkumo kasmet miršta 8 milijonai žmonių, daugiau kaip milijardas negali lengvai ir prieinamomis kainomis gauti geriamojo vandens. Vandens trūkumo problema ateina ir į Europą. Europos Komisijos duomenimis, mažiausiai 11 proc. Europos gyventojų ir 17 proc. Europos teritorijos jau dabar yra paveikti vandens trūkumo. Jungtinės Tautos skelbia, jog pasaulyje lygiagrečiai su požeminio vandens trukumu egzistuoja ir jo užterštumo problema. Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų žmogaus veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl jo telkinių apsauga, ypač gerai išvystytos pramonės rajonuose, yra nepaprastai svarbi. Požeminių vandenų tarša yra daug pavojingesnė nei atvirų telkinių, nes jie negali savaime regeneruotis.
Teršalai retai lieka taršos vietoje, jie juda ore, dirvožemyje, gali migruoti su vandeniu, užteršti maistą, patekti į žmogaus organizmą. Paprastai tarša yra didesnė arčiau taršos šaltinio, bet teršalai migruoja ir jų poveikis gali pasireikšti ir toli nuo šaltinio. Visame pasaulyje septinės sistemos yra pagrindinė požeminio vandens taršos priežastis. Netinkamai suprojektuotos ir nesandarios septinės sistemos į požeminį vandenį išskiria teršalus, tokius kaip nitratai, aliejai, bakterijos, chemikalai, plovikliai ir virusai. Milijonai tonų žemės ūkio chemikalų, tokių kaip trąšos ir pesticidai, yra naudojami visame pasaulyje, siekiant didinti žemės ūkio efektyvumą. Per didelis šių cheminių medžiagų naudojimas gali užteršti požeminį vandenį. Yra žinoma, kad chemikalai, tokie kaip pesticidai, išlieka žemėje daugelį metų, o praskiesti lietaus vandeniu jie prasiskverbia giliau į požeminį vandenį.
Užterštas požeminis vanduo turi žalingą poveikį sveikatai, todėl vandens telkinių apsauga yra nepaprastai svarbi.
Kaip reikia stebėti ir valdyti požeminio vandens išteklius Lietuvoje
Lietuva - viena iš nedaugelio Europos šalių, kur centralizuotam vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo. Požeminis vanduo yra daug saugesnis nuo mikrobiologinės bei žmogaus veiklos cheminės taršos. Lietuvoje išgaunamo vandens gręžinio gylis paprastai siekia 30-50 metrų, o Klaipėdos krašte vanduo imamas ir iš 250 metrų gylio. Vanduo - itin vertingas ir nepakeičiamas gamtos turtas. Be jo nebūtų gyvybės mūsų planetoje. Didžioji dalis pasaulio vandens išteklių priklauso bendriems tarpvalstybiniams vandeningiesiems sluoksniams, kurie aprūpina požeminiu vandeniu skirtingų šalių gyventojus, todėl jų apsauga yra visų valstybių pareiga.
Gruntinio vandens lygis Lietuvoje laikui bėgant kinta. Lietuvos geologijos tarnyba stebi požeminio vandens pokyčius, gruntinio vandens lygis kartą per dieną matuojamas automatiniais lygio davikliais 20-yje postų, įrengtų visoje Lietuvoje. Gruntinio vandens lygis po pavasarinio pakilimo šių metų kovo-balandžio mėnesiais, liepą didžiojoje šalies dalyje nuseko. Prognozuojama, kad gruntinio vandens nuosekis tęsis ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Koks bus lygis priklauso nuo meteorologinių ir geologinių sąlygų.
Swankinantys šalies regionai ir miestai naudoja šachtinį vandenį arba gręžinį, o centralizuotas vanduo dažnai tiekiamas iš požeminio vandens telkinių. Panevėžio miesto vandenvietėje išgaunamame vandenyje yra apie 450 mg/l mineralinių medžiagų. Pagal higienos normą HN24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ geriamasis vanduo turi atitikti įvairius reikalavimus, todėl centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo laikomas saugiu ir sveiku, jei atitinka šiuos standartus.
Požeminio vandens nauda ir įtaka žmogaus sveikatai
Požeminis tarpsluoksnis vanduo yra prisotintas naudingais žmogui mineralais, jo kokybę lemia ištirpusių elementų kiekis. Žmogui yra būtinas tam tikras mineralinių medžiagų kiekis, kurį jis privalo gauti su maistu ir gerdams vandenį. Su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenka nuo 1 iki 10 proc. per parą reikalingo mikroelementų kiekio. Nepakankamas mikroelementų kiekis arba jų perteklius vandenyje gali turėti įtakos organizmo funkcijų pokyčiams ir ligoms. Lietuvoje nėra požeminio vandens, kuris mineralinių medžiagų turėtų mažiau kaip 50 mg/l, o geriamąjį vandenį tiekiančiose vandenvietėse nėra vandens, kuriame tų medžiagų būtų daugiau kaip 1500 mg/l. Todėl galima teigti, jog iš čiaupo bėgančiame vandenyje yra daug žmogui reikalingų mineralų. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto vandenvietėje išgaunamame vandenyje yra apie 450 mg/l mineralinių medžiagų.
Miestuose arba didesnėse gyvenvietėse žmonės vartoja požeminį vandenį, o mažose gyvenvietėse ir vienkiemiuose dažniausiai naudojami šachtiniai šuliniai. Vartojant šachtinių šulinių vandenį didžiausia problema - nitratai. Šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Saugiausia vandenį išgauti gręžiniais iš giliau esančių vandeningųjų horizontų, kadangi pirmasis žemės paviršiaus vandeningasis sluoksnis dažnai yra užterštas dėl netvarkingos ūkinės veiklos. Kastiniai šuliniai dažniausiai maitinami gruntiniais mažai apsaugotais nuo paviršinės taršos vandenimis.
Gerti ir naudoti maisto gaminimui šulinio vandenį galima tik patikrinus, ar jame esančių komponentų kiekiai neviršija higienos normų. Lietuvoje nėra požeminio vandens, kuris mineralinių medžiagų turėtų mažiau kaip 50 mg/l, o geriamąjį vandenį tiekiančiose vandenvietėse nėra vandens, kuriame tų medžiagų būtų daugiau kaip 1500 mg/l. Todėl galima teigti, jog iš čiaupo bėgančiame vandenyje yra daug žmogui reikalingų mineralų. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto vandenvietėje - apie 450 mg/l.
Požeminio vandens įtaka plačiame kontekste: klimatas, žemės ūkis ir pramonė
Požeminis vanduo yra rezervuaras, kuris prisideda prie žmogaus gyvenimo kokybės ir ekonominės veiklos tinklo: jis palaiko sveikas ekosistemas, užtikrina gerą kokybės standartą vandens tiekimo sistemose, skatina žemės ūkio produktyvumą ir pramoninę raidą. Centralizuotas geriamasis vanduo Lietuvoje dažnai gaunamas iš gruntinių sluoksnių, todėl gruntinio vandens stebėsena ir valdymas yra būtini siekiant užtikrinti gerą kokybę ir prieinamumą visoms teritorijoms. Gruntiniam vandeniui taip pat būdinga didesnė atsparumas taršai, todėl jo apsauga turi būti prioritetas tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui.
Vandens išteklių globali perspektyva: GRACE duomenų svarba
Mokslininkai išanalizavo duomenis, surinktus daugiau nei du dešimtmečius JAV ir Vokietijai vykdant eksperimentus „Gravity Recovery and Climate Experiment“ (GRACE) ir „GRACE-Follow On“ (GRACE-FO). Daugiau nei 20 metų stebėjimai rodo, kad gruntinis vanduo ypač sparčiai nyksta, o 68 proc. visų mažėjančių išteklių sudaro gruntinis vanduo. Ši tendencija kelia grėsmę žemės ūkiui, maisto saugumui ir vandenynų lygiui. Tyrėjai pabrėžia, jog būtina įgyvendinti regionalines ir tarptautines gruntinio vandens valdymo priemones, kad sulėtinti gėlo vandens praradimą ir išsaugoti išteklius ateities kartoms.
Išvados: ką svarbu žinoti apie požeminio vandens apsaugą
Požeminis vanduo - darnaus vystymosi pagrindas ir labai svarbus socialinei ir ekonominei plėtrai, sveikai ekosistemoms ir pačiam žmogaus išlikimui. Lietuvos geologijos tarnyba nuolatos stebi gruntinio vandens pokyčius, o specialistai prašo būti atsakingiems su naudotais šuliniais, laikantis higienos normų ir rekomendacijų dėl įrengimo bei priežiūros. Kai tirpstant sniegui ir prasidėjus potvyniams būtina ištirti šulinių vandenį, o nepalankiais tyrimų rezultatais - išvalyti ir tinkamai paruošti šachtinį šulinį naudojimui. Centralizuotam vandens tiekimui Lietuvoje dažnai naudojamas tik požeminis vanduo, todėl jo apsauga yra gyvybiškai svarbi visoms kartoms.
