Gėda man. Kažkoks gailestis apima, susimaišęs su pasimetimu. Bet vat ima kažkas ir nusprendžia, kad ši sodyba yra gražiausia. Ir iš tikrųjų aš manau, kad kiekvienas savo kieme gali elgtis kaip nori. Nori pasisodinti tują ir išsigenėti ją spirale, rombu, paukščio ar ežiuko forma - puiku. Nori eksperimentuoti su vienmetėmis gėlėmis - varyk. Nori pradėti skulptoriaus kelią ir savame kieme išsieksponuoti savo darbus - pradėk dabar. Nori išsičiustyti kiemą, kad jame nebūtų nei šapelio, nei šiukšlelės - žinoma.
Tačiau tai nereiškia, kad bet kuri sodyba, kuri prižiūrima pagal šeimininkų skonį ir išgales, verta gražiausios sodybos titulo. Vadinkim savo vardais: rinkime tvarkingiausią sodybą ir žiūrėkime, ar veja nupjauta, ar piktžolės išravėtos, ar gėlių vazonėliai neįskilę. Gražiausios sodybos rinkimuose turi būti kažkas daugiau negu pastangos: turi būti kažkokia idėja, koncepcija, visuma. Gal ir daugiau kriterijų. Gražiausios sodybos vaizdai turi užduoti kryptį pradedantiesiems, kurie ieško įkvėpimo savo sodyboms.
Užteks gražių aptakių kalbų. Pasižiūrėkim šviežią naujienų portalo straipsnį “Lietuviai savo sodybas pavertė išskirtinėmis: vaizdai - lyg iš atvirukų”. Tai gali pasakyti, kas čia blogai, klausiate jūs?
Ko trūksta gražiausioms sodyboms: kritinės įžvalgos
1. Makalynė. Kitaip tariant - nėra visumos, dermės. Alpinariumas su plastikiniu vandens telkinuku, apsuptas akmenukų, spalvoto mulčio, keistų skulptūrėlių - kiekvienas dalykas tarsi gyvena savo atskirą gyvenimą. Jau nekalbu apie tai, kad kai kuriose nuotraukose ta makalynė atrodo ant legalumo ribos, kur matosi keletas absoliučiai skirtingų statinių, sulipdytų vienas prie kito.
2. Detalės. Atleiskit, bet krokodilas lietuviškam gėlyne - kąąą??? Vežimo ratai ant sienų - joks anų laikų lietuvis vežimo ratų ant sienų nekabino. Meška, stovinti ant raudonai dažyto kelmo, ir viltingai žiūrinti į dangų - kažko aš čia nesupratau. Saulės baterijomis mintantys šviestuvai, kurie apšviečia ne augalus, skulptūras ar takus, o tik patys save, irgi šarmo nesukuria. Nenagrinėsiu augalų pasirinkimo, nes dažnu atveju turėsime grįžti prie pirmojo punkto. Yra kelių vietų, kurios būtų beveik fainos, bet kokia nors detalė dramatiškai sugadina visą vaizdą.
3. Pateikimas. Aš absoliučiai nesutinku su straipsnio autore, kad šių sodybų vaizdai - kaip atvirukai ar paveikslai. Ar fone jūs matote tą patį, kaip ir aš? Plėvelinio šiltnamio stogą, kaimynų mūrą iš silikatinių plytų, aukštą kamino vamzdį, plastikinius kibirus prie durų, kabančius laidus, vaikiško futbolo vartus už alpinariumo?.. Jei jau norite papasakoti, kad šios sodybos vertos dėmesio, labai prašau tinkamai jas nufotografuokite, kad nekiltų abejonių. Patys šeimininkai taip pat verti gražių fotografijų - vienoje atrodo, kad šeimininkė “pagauta” beskalbianti ar kažkokį kitą darbą bedirbanti. Kitur šeimininkai pastatytи kaip prie atminimo lentos. Ar reikia tokių rinkimų iš viso?
Konkursas ir įvertinimas
Tačiau tai nereiškia, kad bet kuri sodyba neturi vietos gražiausiojo laurai. Žinoma. Man patinka, kad gražiausios sodybos kasmet tampa apkalbų objektu ir sukelia šaršalą: vieni žavisi, kiti peikia, kiti tyliai stebi ir bando atsirinkti, kurios pusės nuomonę sau prisiimti, ir taip po truputį formuoja savąją. Graži sodyba yra ir menas ir mokslas, o vertintojų pas mus Lietuvoje panašiai tiek, kiek neetatinių krepšinio teisėjų.
Konkursui pateikiami darbai bus vertinami šiose kategorijose: Konkursui pateikiami darbai turi pasižymėti įdomiais, netradiciniais struktūriniais ir originaliais dizaino sprendimais.
Kaip dalyvauti konkurse
Konkurse kviečiami dalyvauti visi, turintys gražias sodybas ir atskirus išskirtinius aplinkos elementus. Autoriai turi pateikti po 1 realizuotų objektų nuotrauką norimai kategorijai (galima ir visoms) (CMYK, formatas .tif, .jpg, .eps failai, 300 dpi, minimalus dydis 13x17 cm), kurią prašome publikuoti DELFI FOTO iki liepos 9 d.
Apdovanojimai Atsiųstus darbus vertins sudaryta trijų narių komisija: architektė Vilija Noreikienė, japoniškų sodų kūrėjas ir bonsų augintojas, parodų organizatorius Kęstutis Ptakauskas bei pradedanti landšafto dizainerė, žinoma manekenė Renata Mikailionytė. Komisija atrinks geriausius kiekvienos kategorijos darbus ir pateiks DELFI skaitytojų balsavimui, kuris nulems pagrindinių prizų laimėtojus. Laimėtojams atiteks: 1. Už gražiausią sodybą - lauko krėslas (vertė - 360 Lt) ir šaltkrepšis „Paradise“ (vertė - 36 Lt), kuriuos dovanoja sodobaldai.lt. 2. Už gražiausią mažosios architektūros statinį - 10 litrų „Pinotex“ medienos apsaugos priemonės. (vertė - 210 Lt) 3. Už gražiausią gėlyną - išardoma turistinė šašlykinė-krosnelė su rūkymo funkcija, kurią įsteigė kepam.lt. Komplekte yra semtuvėlis ir grotelės. Prizo vertė - 280 Lt. 4. Už originaliausią detalę sodyboje - Skėtis nuo saulės (vertė - 120 Lt) ir kuprinė-šaltkrepšis „Paradise“ (vertė - 73 Lt), kuriuos dovanoja sodobaldai.lt. Taip pat kiekvienos kategorijos II vietos laimėtojui atiteks po „Fiskars“ sekatorių „Power Lever“ (vnt. vertė - 85 Lt). Naujasis sekatorius pritaikytas kirpti drėgnai medienai - tiek gėlėms, visžaliams krūmams, tiek ir iki 20 mm skersmens medžių šakelėms. Tvirti nerūdijančio plieno ašmenys išlieka aštrūs ilgą laiką. Konkurso komisija taip pat apdovanos po vieną laimėtoją iš kiekvienos kategorijos, kuriems bus įteikti žurnalo „Darni Aplinka“ įsteigti „Gražiausios sodybos“ prizai - metinės žurnalo „Namas ir aš“ prenumeratos. Konkursui pateikti įdomiausi darbai bus išsamiai pristatyti žurnale „Darni Aplinka“, tad dalyvaudami konkurse sutinkate, kad jūsų atsiųstos nuotraukos būtų publikuojamos. Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Rodyti diskusiją (74) Paskutinį kartą atnaujinta:2026-06-18Apsilankius pas Marių Paskonį Molėtų rajone, galima daryti išvadą, kad ir mažame sklypelyje galima daug nuveikti. ManoNamai.lt portale skelbtame konkurse „Gražiausia Lietuvos sodyba 2013“ jauna šeima nusprendė dalyvauti dėl juoko. Erika ir Marius nesitikėjo, kad neseniai įsigytas jų sklypas gali atkreipti dėmesį. Kai atvykome į šalia Molėtų įsikūrusią sodininkų bendriją „Siesartis“, lengvai radome Pamiškės gatvėje esantį Pašonių sklypą. Pirmas mus pasitiko anglų buldogas Gučis. Nedidelis guvus šunelis akimirksniu įsiropštė į automobilį ir iškart mus su fotografu pripažino savo draugais. „Nekreipkite dėmesio - jis visada toks. O kai atvažiuojame čia, iš laimės nežino, kur dėtis. Užtenka pasakyti stebuklingus žodžius „Guči, važiuosim į kaimą“ ir jis pirmas ima nešti kelionei skirtus daiktus“, - linksmai pasakojo M.Paškonis. Buvo akivaizdu, kad buvimas gamtoje ir Mariui teikia didžiulį malonumą. Nuo mažų dienų jis laiką leisdavo Tauragnuose prie ežero, tad neįsivaizduoja savo gyvenimo be galimybės pabėgti iš miesto. Sūnus ir marti visada yra laukiami Gražvydo Paškono namuose Tauragnuose, tačiau taip jau įprasta, kad kiekviena šeima nori tvarkytis savaip. Tą dieną, kai lankėmės, Gražvydas padėjo Mariui statyti malkinę. „Žinojome, kad sūnus nori turėti širdžiai mielą kampelį. Kai pakvietė ir parodė, ką nori pirkti, iš karto pamačiau, kad jo akys blizga. Supratau, kad čia jam patinka. Tiesa, prieš porą mėnesių vaizdas čia buvo baisus: visur vešėjo žolės, medžiai buvo negenėti nežinia kiek metų“, - pasakojo vyras. Kaimynų nuostabai labai greitai sklypas tapo neatpažįstamas. Jie nustebo pamatę, kad išdžiūvusi žolė ėmė žaliuoti. „Dar teks nemažai padirbėti. Man nepatinka, kad pieva nelygi, tad teks atnaujinti ją, įsėti geros žolės. Dabar kaunamės su kurmiais. Pastatėme specialų prietaisą jiems baidyti. Tačiau sužinojome, kad kurmių vietą gali užimti kurkliai. Taigi, nežinia, kas geriau“, - samprotavo Marius. Tiesa, užsiimti daržininkyste jie su žmona neketina, nes daržovėmis aprūpina tėvai. Beje, sklype, kai nėra žmonių, šeimininkauja žalčiai. Sklypą „Siesarties“ sodininkų bendrijoje M.Paškonis rinkosi todėl, kad už 150 metrų nuo jo yra gražus ir didelis net 504 ha žuvingas Siesarties ežeras. „Mėgstu žvejoti. Žinau, kad Siesarties ežere kimba karšiai, kuojos, lydekos, ešeriai. Yra jame vėžių ir ungurių. Todėl antras mūsų pirkinys buvo valtis. Pamatęs ją mūsų kieme, bendrijos pirmininkas pasiūlė užkardo, pastatyto ant sodininkų bendrijos kelio, vedančio prie ežero, raktus“, - sakė Marius. Jam patinka, kad bendrija tvarkinga, dauguma sklypų tvarkingi, o kai kuriuose namuose žmonės gyvena nuolat. Dauguma jų savininkų - molėtiškiai. Atvykėlių iš kitur - kol kas mažuma, tačiau su jais čia bendraujama geranoriškai. Visi supranta, kad netvarkomas, apleistas sklypas - nemalonus akiai reginys. Beje, piktžolių sėklų vėjas nenešioja, nes bendrijoje galioja tokia tvarka: pasamdomi žmonės, kurie sklypą sutvarko, o savininkui išsiunčiama sąskaita už atliktą darbą. Marius džiaugiasi gerais kaimynais, kurie palaisto gėles ir žiūri, kad kas svetimas į sklypą su blogais ketinimais neateitų. Rąstinis namas, kuriame jauna šeima nuo liepos mėnesio leidžia laisvadienius, pastatytas prieš septynerius metus. Tai nedidelis, jaukus statinys, tačiau akivaizdu, kad vyriškos rankos reikia. „Rąstiniai namai „sėda“, tad juos statantieji žino, kad atraminiuose taškuose reikia naudoti varžtus, kuriais reguliuojami „vaikščiojantys“ rąstai. Nežinia kodėl, bet šiame name to nėra. Todėl teks išimti langus, duris ir tvarkyti sienas. Pasitariau su šiuos darbus išmanančiais meistrais ir nusprendžiau, kad šis brokas nebaisus“, - sakė pašnekovas. Visa kita, anot jo, atrodo gerai. Pirmame aukšte stovi šildymo krosnelė. „Išbandėme, trauka gera, krosnelė prikaista labai greitai. Nereikia nė valandos ir name šilta“, - džiaugėsi Marius. Jis sakė atvažiuosiantis čia ir žiemą. Ateityje šeima planuoja pasistatyti pirtį. Jai ręsti jau nupirktas senas svirnas. Tačiau pirmiausia reikės atnaujinti namo sienas, nuvalyti skardinį stogą. Kieme stovintį lauko stalą Marius jau atnaujino taip, kaip jam norėjosi. Erika pasistengė, kad vienur kitur žydėtų gėlės. Prie akmenimis grįsto tako į namą augančius spygliuočius Marius išgelbėjo nuo piktžolių ir sukomponavo akmenukų salelę. Žvalgantis po nedidelį naujakurių sklypą buvo akivaizdu, kad jame tvarkosi ne tik darbštūs, bet ir estetinį pajautimą turintys žmonės. „Laukia dar daug darbų. Tačiau tai mūsų negąsdina. Smagu būti gamtoje, turėti širdžiai mielą kampelį. Po truputį susitvarkysime savo „kaimą“ taip, kaip norime“, - sakė Marius.
tags: #graziausios #sodybos #zurnalas