Rugpjūčio 18 d. komisija, kurią sudarė Musninkų seniūnas Ramūnas Jasevičius, Musninkų seniūnijos specialistė Laima Inčiūrienė, Musninkų seniūnaitė Jadvyga Kielienė, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys Romas Zibalas, apžiūrėjo gražiausiai tvarkomas Musninkų seniūnijos teritorijas, atkreipė dėmesį į sodybų originalumą, etnografinių detalių gausumą, spalvų ir augalų dermę, mažosios architektūros elementus, aplinkos tvarkymo novatoriškumą.
Musninkų miestelyje slypi tikras gamtos ir šeimos vienybės perlas - Vidos ir Aleksandro Krutinių sodyba. Tai ne tik vieta, kur žydi gėlės ir noksta pomidorai, bet ir gyvas pavyzdys, kaip meilė gamtai ir bendras šeimos darbas gali sukurti nepaprastą grožį. Daugiau nei 40 arų užimanti teritorija spinduliuoja jaukumu, kūrybiškumu ir nuoširdžiu rūpesčiu.
Krutinių sodybos spalvų ir augalų dermė
Vos įžengus į Krutinių valdas, akį patraukia dailus namukas, apsuptas spalvingų gėlių kompozicijų. Kardeliai, kleomės, jurginai, saulėgrąžos ir net egzotiški augalai čia ne tik puošia aplinką, bet ir liudija šeimos pastangas. Kleomė - viena iš įdomesnių sodybos gėlių, kuri pati dauginasi iš sėklų, tarsi simbolizuodama natūralų grožio tęstinumą.
Istorinė ir gamtos paveldo puoselėjimo tradicija: Liuliškių sodyba
Liuliškių kaime, nutolusiame nuo pagrindinių kelių, slypi tikras gamtos ir istorijos lobynas - Jurgitos ir Vytauto Bartašių sodyba. Tai ne tik vieta, kur žydi gėlės ir noksta uogos, bet ir gyvas šeimos paveldas, puoselėjamas su meile ir pagarba praeičiai. Sodyba įsikūrusi Vytauto tėčio Albino Bartašiaus gimtinėje, kuri šiandien pritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui, tačiau išlaikiusi senųjų pastatų dvasią. Vienas iš ryškiausių sodybos akcentų - senoji klėtelė, statyta dar Vytauto senelio Jokūbo Bartašiaus, garsėjusio kaip puikaus staliaus, bačkoriaus ir statinių meistro. Ant klėtelės sienos eksponuojamos žemėje rastos geležtės, primenančios senelio amatą ir kuriančios savotišką šeimos muziejų. Tai ne tik dekoratyvinis sprendimas, bet ir pagarba šeimos istorijai, kuri čia gyva kiekviename kampelyje.
Su šeima susijusi stilių ir augalų įvairove dvelkianti sodyba: Naraškevičių oazė
Juodonių kaime, apsuptame gamtos ir ramybės, gyvena Violeta ir Saulius Naraškevičiai - šeima, kuri savo sodybą pavertė žydinčia oaze. Tai ne tik vieta, kur kiekvienas kampelis alsuoja grožiu, bet ir gyvas šeimos bendrystės pavyzdys. Sodyba išsiskiria įvairiaspalviais flioksais, kurie tarsi kilimas dengia teritoriją ir džiugina akį visais metų laikais. Greta jų - akmenų kompozicijos, kurias šeimininkė Violeta kuria su ypatingu kruopštumu. Pasak jos, akmuo - tai medžiaga, kuri niekada nesikeičia, todėl puikiai tinka ilgalaikiam grožiui kurti. Ji pati išrenka tinkamus akmenis, o šeimos vyrai pasirūpina jų pernešimu ir išdėstymu.
Konkurso laureatai: autentiškos ir rekonstruotos sodybos
Konkurso komisija išrinko du nugalėtojus: autentiškos, išsaugotos sodybos kategorijoje - sodybą Mančiagirės kaime Dzūkijoje, rekonstruotos sodybos kategorijoje - sodybą Vaišnoriškės kaime Aukštaitijoje. XIX-ojo amžiaus pabaigoje statytos ir priklausiusios garsiam kryždirbiui Tomui Miškiniui, Dzūkijos nacionaliniame parke Mančiagirės kaime esančios sodybos autentiškumą išsaugojo dabartiniai šeimininkai - kryždirbio anūkas Gintaras Latkauskas ir menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius. Viskas išliko beveik taip, kaip buvo: gyvenamasis namas su gražiai dekoruotais viršlangiais, sodybos priklausiniai, o karčių ir statinių tvoros bei kryžiai prie įvažiavimo į sodybos kiemą - atstatyti. Sodybos visuma atspindi Dzūkijos regiono architektūros tradicijas ir kraštovaizdį. Komisija, sudaryta iš saugomų teritorijų specialistų, architektų ir kultūrologų, vertino bendrą sodybos vaizdą kraštovaizdyje, gyvenamojo namo ir priklausinių išdėstymą, pagrindinių fasadų atitikimą to krašto tradicijai, sodybos pastatų architektūrines detales, puošybą, mažosios architektūros įkomponavimą.
Etnografinė architektūra ir kraštovaizdžio įprasminimas
Komet Rasos Bertašiūtės nuomone, lietuvių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste: "Sodybą sudaro pastatų (namas, klėtis, tvartas, klojimas ir kt.), želdinių (sodas, gėlių darželis, medžiai), kiemo erdvių ir mažosios architektūros (kryžius, vartai, šulinys, aviliai ir kt.) formų visuma, atspindinti regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą“.” Pasak Rūtos Baškytės, Nacionalinių ir regioninių parkų savitumai priklauso nuo autentiškų sodybų išlikimo ir tinkamų naujų pastatų kūrimo tęstinumo. Konkursu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į saugomose teritorijose esančias autentiškas ir naujas, pastatytas laikantis tradicijų, etnografines sodybas, skatinti saugoti tradicinės architektūros paveldą, pateikti gražiausius etnografinės architektūros pavyzdžius valstybiniuose parkuose, - sakė ji.
Gražiausios sodybos kaip turizmo paskata
15min skaitytojams pristato gražiausių Lietuvos sodybų, kuriose galima ne tik pramogauti, bet ir apsistoti ilgesniam laikui, rinktinę. Šias vietas atrinkome vadovaudamiesi trimis kriterijais: vidaus interjero, aplinkos įrengimo ir siūlomų kasdienių pramogų spektro. Spynos 100 metų nekeistos: pasijusk tarsi šventykloje (Molėtų r.). Pagulbio sodybos bibliotkos kambarys. Argi rimta sodybų vasaros savaitgaliams apžvalga galėtų būti pradėta ne nuo ežeringiausių Lietuvos kraštų? Juose yra išlikusių unikalių sodybų su kluonais. Viena tokių stūksto Pagulbio kaime ir užburia čia net ore tvyrančiu didingumu - jausmas toks, tarsi būtum ne sodybvietėje, o kokioje šventykloje. Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį atgimusi sodyba buvo atnaujinta suprantant apie tai, kas yra autentika ir paveldas. (toliau cituojama)**
tags: #graziausios #kompozicijos #sodybose