Dokumentų tvarkymas - svarbiausia mūsų darbo dalis. Dokumentų darbuotojams iš užsienio gali prireikti įvairiais atvejais -įsidarbinant Lietuvoje pirmą kartą, keičiant darbdavį, prireikus atnaujinti besibaigiančią vizą ir pan.). Taigi, ir dokumentų tvarkymo procedūros yra skirtingos ir painios tiems, kurie susiduria su jomis pirmą kartą. Mes galime suteikti profesionalią pagalbą, įsipareigodami viską nepriekaištingai sutvarkyti, išvengiant klaidų ir užtikrinant, kad darbuotojas pas darbdavį dirbs legaliai.
Norintieji dirbti Lietuvoje turi gauti nacionalinę D vizą (kitaip vadinamą darbo viza). Ši viza suteikiama ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, todėl norint nepertraukiamai dirbti Lietuvoje būtina laiku ( 3-4 mėn. Jei leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu, pasibaigus darbo santykiams, per 7 darbo dienas darbdavys turi apie tai informuoti Migracijos departamentą. Nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo ir 2019 m. liepos 1 d. įsigalios nemažai užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimų.
Užsieniečių įdarbinimo pokyčiai ir leidimai gyventi
I. Pasikeitimai, susiję su užsieniečių įdarbinimu, įsigalioję nuo 2019 m. 3. Užsieniečiams,pakeitusiems Lietuvos Respublikoje darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba pakeitusiems darbdavį, nebereikia įsigyti naujo leidimo laikinai gyventi. Tačiau tokiu atveju užsienietis turi ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki planuojamo pakeitimo pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. 4. 1. 2019 m. vasario 11 d. 2. Pakeitus Aprašą taip pat nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo išduota 1 metus galiojanti daugkartinė nacionalinė viza ar kelios daugkartinės nacionalinės vizos, kurių bendras galiojimo laikotarpis yra 1 metai, kita daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduota, jei nuo turėtos vizos ar turėtų vizų bendro galiojimo laiko pabaigos yra praėję daugiau kaip 180 dienų (išimtis tuo atveju, kai prašymas daugkartinei nacionalinei vizai pateikiamas tuo pagrindu, kad užsienietis pateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę). III. Nuo 2019 m. liepos 1 d. 2. IV. Nuo 2019 m. liepos 1 d. Vadovaujantis nauja tvarka užsieniečiui pateikiant prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi bus paimami ir užsienio biometriniai duomenys. Tokiu atveju migracijos institucijai priėmus teigiamą sprendimą dėl užsieniečio pateikto prašymo, leidimas gyventi bus gaminamas automatiškai ir užsieniečiui reikės atvykti tik jo pasiimti. Mūsų kontora specializuojasi migracijos teisės srityje ir stebi šios teisės šakos aktų kaitą.
Politinės gairės ir praktinė informacija
[1]2019 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-134/V-41 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. Visa šioje atmintinėje pateikta informacija yra pagrįsta ambasados žiniomis ir vertinimais tuo metu, kai ji buvo ruošiama. Tačiau negalime suteikti garantijų dėl išsamumo ir teisingumo, ypač dėl per tą laiką įvykusių pakeitimų.
Remiantis Europos Sąjungos nuostatomis dėl laisvės teikti paslaugas, įmonės, įsikūrusios vienoje iš ES valstybių narių, gali siųsti teisėtai pas juos dirbančius (ir būtent didžiają laiko dalį Lietuvoje) trečiųjų šalių piliečius laikinai teikti į kitą ES valstybę narę paslaugas (vadinamoji aktyvi laisvė teikti paslaugas). Tokiais atvejais trečiųjų šalių piliečiams, turintiems teisę gyventi Lietuvoje, komandiruojamiems dirbti Vokietijoje, reikia vadinamosios Vander Elst vizos pagal Užimtumo reglamento (BeschV) 21 str. Išimtis: Darbuotojams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje turi ilgalaikio gyventojo statusą bei tos valstybės narės įmonei laikinai teikia paslaugas Vokietijoje ir jų viešnagės laikas per 12 mėnesių laikotarpį neviršija 90 dienų, netaikomas reikalavimas gauti „Vander Elst“ vizą. Jei darbuotojas, turintis ilgalaikio gyventojo statusą, per 12 mėnesių laikotarpį ketina laikinai teikti paslaugas ilgiau nei tris mėnesius, tuomet jis, prieš atvykdamas, turi kreiptis su prašymu išduoti vizą. Šioje išimtyje yra aiškiai apibrėžiama, kad ji galioja tik turintiems aukščiau minėtą leidimą „Ilgalaikis gyventojas ES“ (arba EB), bet nėra taikoma trečiųjų šalių piliečiams, turintiems laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje.
Nepateikus visų reikiamų dokumentų, paraiškos nepriimamos. - 13,90 EUR per valandą); duomenys apie apgyvendinimą Vokietijoje. Vokietijos darbdavio ir Lietuvos paslaugų teikėjo sutartį/užsakymą, kurio pagrindu vyksta darbuotojų siuntimas. Jeigu yra subrangos sutartis, įmonės Vokietijoje, kurioje bus vykdoma veikla, patvirtinimą, kad ši subrangos sutartis leidžiama. Darbo sutartį su siunčiančiąja įmone. Sodros išduodamą A1 pažymėjimą planuojamam buvimo laikotarpiui. Mažiausiai paskutiniųjų trijų mėnesių algalapio išrašą iš Sodros („Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą“). Dokumentą (diplomas, sertifikatas, pažymėjimas) apie profesinę darbuotojo kvalifikaciją. Sveikatos draudimą Vokietijos teritorijoje patvirtinantį dokumentą visam komandiruotės laikotarpiui.
Užsieniečiams, planuojantiems likti Lietuvoje ilgiau nei 90 dienų, būtina gauti arba nacionalinę vizą (D), arba leidimą gyventi. Nacionalinė viza (D) suteikia užsieniečiams teisę atvykti į Lietuvą ir teisėtai būti čia nustatytą laikotarpį. Ši viza gali būti išduodama iki 12 mėnesių. Po to, kai baigiasi vienerių metų nacionalinė viza, nauja viza gali būti išduodama tik praėjus daugiau nei 180 dienų nuo ankstesnės vizos galiojimo pabaigos. Jei nacionalinė viza buvo atšaukta ir užsienietis kreipiasi dėl naujos vizos per 90 dienų, jis gali gauti naują vizą, galiojančią iki 1 metų, įskaitant laiką, kurį dengė ankstesnė viza.
Kam išduodama nacionalinė viza? Studentams, dėstytojams ir tyrėjams, sportininkams, jūrininkams, žurnalistams, verslininkams ir kt. Žiūrėjome plačiau užsieniečių kategorijų sąrašą. Norint gauti nacionalinę vizą, pirmiausia reikia užpildyti prašymą MIGRIS sistemoje, pridėjus skaitmenines reikalingų dokumentų kopijas. Užpildžius prašymą ir rezervavus vizito laiką turite asmeniškai pateikti biometrinius duomenis bei dokumentų originalus.
Reikalingi dokumentai: Galiojantis kelionės dokumentas (pasas), dokumentas, patvirtinantis finansinį stabilumą, sveikatos draudimas, mokesčiai už vizą. Reikalinga suma mėnesiui lygi minimaliam darbo užmokesčiui Lietuvoje (2026 m. - 1153 EUR), o grįžimo lėšų dydis - 1 minimalioji mėnesinė alga. Taip pat reikia dokumentų apie profesinę kvalifikaciją, paskutiniųjų algalapių išrašų, tad teikti banko ar Darbdavių įmonių.
Darbdavio įmonė turi gauti kvotą, suteikiančią teisę priimti į darbą konkrečios šalies piliečius. Norint gauti darbo vizą, reikia atlikti išties nemažą darbą ruošiant dokumentus ir įveikiant sudėtingą vizos išdavimo procedūrą. Paprastos darbo vizos išduodamos 1 metams, o vizos aukštos kvalifikacijos specialistams - laikotarpiui iki 3 metų. Kiekvienu individualiu atveju kiekviename darbo vizos įforminimo etape reikia įvairių dokumentų.
Beveik visos procedūros reikalauja, kad pasas turi bent 2 tuščią vizai skirti puslapius. Vizos įklijos klijuojamos tik vizoms skirtuose puslapiuose, kurie pažymėti "VIZOS / VISAS / VISAS". Ambasada neįklijuoja vizos įklijos į paso puslapius, kurie pažymėti “KITI ĮRAŠAI / OTHER ENTRIES / LES AUTRES INSCRIPTIONS”.
Siekiant apsaugoti pareiškėjo asmeninę informaciją, prašome reikiamus dokumentus pateikti tik vizito ambasadoje metu. Bevizio režimo programa taikoma pagal asmens pilietybę, bet ne pagal buvimo Lietuvoje statusą. Lietuvos Respublikos ir kitų užsienio valstybių piliečiai, kuriems taikomos bevizio režimo priemonės. (žr. Lietuvos Respublikos bei kitų užsienio valstybių piliečiams, kuriems taikomos bevizio režimo priemonės, viza yra privaloma, jei kelionės tikslas yra ilgalaikis gyvenimas, ilgalaikės studijos, savanoriavimas, darbas ar kita apmokama veikla, net jeigu buvimo Japonijoje laikotarpis neviršija 90 dienų.
Nuotrauka (45mm x 35mm) turi būti daryta ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. Tinka tik nuotrauka asmens dokumentams. Asmuo fotografuojamas iš priekio, sėdintis tiesiai prieš objektyvą ir žiūrintis į objektyvą: pečiai viename aukštyje, galva nepasukta ir nepakreipta. Nuotrauka turi būti užklijuota ant vizos paraiškos formos KLIJAIS.
Siekdami apsaugoti pareiškėjo asmeninę informaciją, prašome reikiamus dokumentus pateikti tik vizito ambasadoje metu. Bevizio režimo programos informaciją teikia atitinkamoji valstybė, ir tai gali keistis. El. informacija apie trumpalaikės vizos išdavimo procedūrą bei reikalingus dokumentus rasite su institucijų nuorodomis.