Vidurnaktį Bulgarija atsisveikins ir su 2025-aisiais, ir su savo valiuta levu, kuria šalyje atsiskaitinėta nuo XIX a. pabaigos. Nors 6,4 mln. gyventojų turinčios šalies vyriausybės vienos po kitos pasisakė už prisijungimą prie euro zonos, tikėdamosi, kad tai suteiktų postūmį skurdžiausios Europos Sąjungos (ES) narės ekonomikai, sustiprintų ryšius su Vakarais ir apsaugotų nuo Rusijos įtakos, Bulgarijoje buvo ir euro įvedimo priešininkų. Šalies dabar gali laukti aštunti rinkimai per vos penkerius metus.
Politinis kontekstas ir ambicijos įsivesti eurą
Pareigas paliekančius ministras pirmininkas Rossenas Jeliazkovas antradienį pareiškė, kad, jo manymu, ministrų kabinetas visgi pasiekė itin svarbų laimėjimą. „Bulgarija baigia metus su 113 mlrd. eurų bendruoju vidaus produktu ir daugiau nei 3 proc. ekonomikos augimu, pagal kurį atsiduriame tarp penkių geriausiai pasirodžiusių ES“, - prieš vyriausybės posėdį sakė jis. R. Jeliazkovas pridūrė, kad ties 3,6 proc. atžyma svyruojanti infliacija „sietina su padidėjusia perkamąja galia“ ir mažiau korumpuota ekonomika, ir jokiu būdu ne su artėjančiu euro įvedimu.
Kai kurie bulgarai baiminasi, kad dėl euro įvedimo gali kilti kainos. Šias baimes iš dalies kurstė ir šiais metais vykusi protestų kampanija „Išsaugokime Bulgarijos levą“, kuri pasinaudojo didelės dalies gyventojų neigiamu požiūriu į bendrą ES valiutą. Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, lapkričio mėnesį maisto kainos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 5 proc., daugiau nei dvigubai viršydamos euro zonos vidurkį. Kai kurie žmonės, įskaitant verslininkus, skundėsi, kad eurų sunku gauti, o parduotuvių savininkai teigė dar nesulaukę užsisakytų pradinių eurų paketų. Šalies bankai jau įspėjo gyventojus apie galimus sutrikimus atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir išsiimant pinigus bankomatuose Naujųjų Metų išvakarėse.
Situacijos dinamikos akcentai: gyventojų nuotaikos ir pesimizmas
Antradienį, norėdami gauti eurų, žmonės stoviniavo eilėje prie Bulgarijos nacionalinio banko ir kelių valiutos keityklų sostinėje Sofijoje. 37-erių Elena Šemtova, turinti nedidelę galeriją ir juvelyrikos parduotuvę miesto centre, AFP žurnalistui sakė į ateitį žvelgianti optimistiškai. „Iš pradžių patirsime sunkumų, bus problemų atiduodant grąžą, bet per mėnesį priprasime“, - kalbėjo moteris. Remiantis naujausia „Eurobarometro“ apklausa, euro šalyje nepageidauja 49 proc. bulgarų. Kadangi Bulgarija išgyvena politinio nestabilumo laikotarpį, visos su euro įvedimu susijusios problemos bus neabejotinai išnaudotos ES priešininkų, sakė apklausų instituto „Alpha Research“ atstovė Boryana Dimitrova. „Iššūkių bus, bet mes tikimės sulaukti piliečių ir verslo tolerancijos bei supratingumo“, - sakė R. Jeliazkovas. Pareigas paliekantis ministras pirmininkas pabrėžė, kad euro įvedimas turės „ilgalaikį teigiamą poveikį Bulgarijos ekonomikai ir aplinkai, kurioje šalis vystosi“.
Euro įvedimo datai ruošiasi ir regioniniai kontekstai
Eurą dvylika šalių pirmą kartą įsivedė 2002 m. sausio 1 d. Paskutinioji prie euro zonos prisijungė Kroatija, tai padariusi 2023 m. sausio mėn. Bulgarijai šiąnakt įsivedus eurą, bendrą ES valiutą naudojančių europiečių skaičius viršys 350 mln.
Regioniniai palyginimai: Rumunija, Čekija, Lenkija, Vengrija, Skandinavija
Rumunija liko už durų. Rumunijos finansų ir bankų analitikai prognozuoja, kad šalis prie euro zonos galėtų prisijungti tik apie 2035 metus. Čekija - 30 proc. visuomenės parama eurui; vyriausybė neplanuoja įsivesti. Dėl tokio plataus politinio ir visuomeninio sutarimo, euro įvedimas Čekijoje nėra laikomas realia ar artima perspektyva. Lenkai pasidaliję pusiau: beveik pusė piliečių nori euro, tačiau didesnė dalis išreiškia priešišką nuomonę; Lietuvos ir jų atžvilgiu atsakingos nuomonės pateikti negalima. Vengrijos visuomenė palaiko eurą apie 72 proc., tačiau valdžia nerodo ryžto siekti narystės euro zonoje dėl silpnų ekonominių rezultatų. Švedijai ir Danijai - skirtingos pozicijos: Švedijoje referendumas 2003 m. pristabdė euro įvedimą; Danija yra vienintelė ES šalis, teisėtai pasirinkti likti už euro zonos ribų, o visuomenės parama eurui šioje šalyje siekia 33 proc.
ES biudžetas, nauda Bulgarijai ir integracija į Europos ekonomiką
Bulgarijos narystė ES ir įsivestinis į euro zoną laikomas esminiu integracijos procesu. Statistiniai duomenys rodo, kad narystė suteikia priemones didelėms investicijoms į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir technologinę pažangą. Bulgarijos priėmimas į euro zoną - tai ne tik vienos valiutos pakeitimas kita. Tai visiška Bulgarijos ekonomikos integracija į Europos ekonomiką. Tai paskutinis žingsnis siekiant visiškos mūsų šalies integracijos į vietą, kurioje turime būti Europoje, ir manau, kad kelio atgal neturėtų būti, - teigė Vasilo Golemanskis, Finansų priežiūros komisijos pirmininkas.
Priešingos nuomonės ir regioniniai rizikos signalai
Rumunija liko už durų, o Čekijos atveju - šiuo metu nėra troškimo įsivesti eurą. Lenkijos politikų tonas skiriasi: dalis pareiškia už, dalis - prieš; o Vilniuje, Danijoje ir Švedijoje skirtingi kontekstai. Viktor; Orbano vyriausybės euroskepticizmas ir šios dienos politinės realijos formuoja nuomonių skirtumus regionuose. Švedijos ir Danijos pozicijos rodo, kad narystė euro zonoje nėra vienodas tikslas visose ES valstybėse.
