Šiame straipsnyje atskleidžiama, kaip Bubių dvaro sodyba vystėsi nuo ankstyvųjų laikų iki XX a. pirmosios pusės, kokie istoriniai įvykiai lėmė jos augimą ir kokias funkcijas ji atliko per didžiąją istoriją. Pasakojimas grįstas chronologiškai išdėstytais faktais iš įvairių šaltinių apie Bubių piliakalnį, dvaro įkūrimą ir jo svarbą regiono ekonomikai bei kultūrai.
Pradmenys ir strateginis vaidmuo Žemaitijoje
Sakoma, kad Bubių gyvenvietės pavadinimas atsiradęs dėl aplinkiniuose miškuose gausiai gyvenusių didelių paukščių - kurtinių, kurie savo baubsėjimu visoje apylinkėjė keldavę triukšmą. Dėl to kurtinys yra pavaizduotas šiuolaikiniame Bubių herbe. Archeologinių tyrinėjimų duomenimis, Bubiuose gyventa jau V a. Bubių piliakalnis (Pilalė) suvaidino svarbų vaidmenį žemaičių kovose su kryžiuočiais. XIII a. ant jo stovėjo viena iš stipriausių Šiaulių žemėje Dubysos pilis (vok. Dobitzen). 1236 metų vasarą pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pasivyti ir galutinai sunaikinti priešus prie Mūšos upės.
Šaltiniai apie LDK laikotarpį ir pirmąsias žymes
Žinių apie LDK epochos Bubius beveik nėra. Šaltiniai nurodo, kad 1566 metais čia buvo Aukštelkų valsčiaus viensėdija. Dvaras Bubiuose pradėjo formuotis, kai Rusijos imperatorė Jekaterina II visą Šiaulių ekonomiją padovanojo savo meilužiui grafui Platonui Zubovui. 1825 m. pradėtas statyti Dubysos-Ventos perkasas. Šio sudėtingo hidrotechninio įrenginio statyba nulėmė Bubių ekonominį pakilimą. Nedidelis kaimas išaugo į dvaro ūkinį centrą (palivarką), buvo nutiestas paštas kelias į Šiaulius, pastatytas tiltas per Dubysą, beveik įrengtas žiemos uostas. Tačiau darbus užbaigti sutrukdė 1831 m. sukilimas.
Dvaras formuojasi XVIII-XIX amžiuje: feodos valdai - ekonominis proveržis
N. Zubovo sūnus Dmitrijus savo lėšomis atidarė pradžios mokyklą, kurioje buvo mokoma lietuviškai, našlaičių prieglaudą. D.Zubovo valdymo metais Bubių dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulių auginimą, įsteigtos gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklos. Dvare taip pat veikė lentpjūvė, plytinė, spirito varykla. 1903 m. Bubiuose surengta Didžioji Šiaulių gegužinė - pirmasis neformalus lietuvių inteligentų suvažiavimas, kuriame buvo diskutuojama dėl visos tautos likimo. Jame dalyvavo P. Višinskis, Žemaitė, J. Jablonskis, M. Biržiška, J. Tumas-Vaižgantas, J. Biliūnas, A. Janulaitis ir kt.
Lygiagretūs perėjimai prie šiuolaikinės struktūros
Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis XVIII-XIX a. sandūroje, kai Rusijos carienė Jakaterina II Bubius padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui. Šiam mirus, dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau - pastarojo sūnus Nikolajus. 1825 m. pradėtas statyti Dubysos-Ventos perkasas. Šio sudėtingo hidrotechninio įrenginio statyba nulėmė Bubių ekonominį pakilimą. Nedidelis kaimas išaugo į dvaro ūkinį centrą (palivarką), buvo nutiestas pašto kelias į Šiaulius, pastatytas tiltas per Dubysą, beveik įrengtas žiemos uostas. Tačiau darbus užbaigti sutrukdė 1831 m. sukilimas. Sukilėliai Bubiuose telkė jėgas Šiaulių šturmui. N. Zubovo sūnus Dmitrijus savo lėšomis atidarė pradžios mokyklą, kurioje buvo mokoma lietuviškai, našlaičių prieglaudą. D. Zubovo valdymo metais Bubių dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulių auginimą, įsteigtos gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklos. Dvare taip pat veikė lentpjūvė, plytinė, spirito varykla. Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Kartu su 1908 m. pastatytais rūmais sodybos kompleksui priklauso ir parkas, XIX a. pastatyta ir XX a.
Parkų, rūmų ir techninių įrenginių palikimas: kultūrinė įtaka
Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Kartu su 1908 m. pastatytais rūmais sodybos kompleksui priklauso ir parkas, XIX a. pastatyta ir XX a.