Gyvenk įdomiais laikais“ (rež. Martyna Ratnik, 2022) ir „CASTOROCENE” (rež. George Finlay Ramsay, 2021) yra įtraukti į platesnį tyrimą apie postapokaliptinį būvį, kuris atsiskleidžia per imperijų griūties motyvus, po kurių sekasi atsigręžimas į žmogiškosios sielos klausimus, kalbą, bendruomenės kūrybą ir bebrų metaforą kaip alternatyvų prisitaikymo modelį. Dialoguose su kūrėjais - MR ir GFR - keliami klausimai apie kalbą, visatos ryšį su žeme ir dangumi, bei kultūrinių institucijų atsakomybe meno lauke.
Apokalipsės ir jos tęstinumo - pavienės istorijos, bendros temos
„Gyvenk įdomiais laikais“ epizodiškai atskleidžia postapokaliptinį pradmenį - prasideda imperijos griūčia ir atsisveikina su draugu, o „CASTOROCENE“ vaizduoja pasaulį, kur žmonių jau nėra ir viską iš naujo imasi statyti bebrai. Šios temos persidengia ir plėtojasi meno kūriniuose bei kuratoriniuose pokalbiuose apie tai, kas susiję su kalba, bendruomene ir menininko atsakomybe po kapitalizmo ar kitų didžiųjų narratyvų žlugimo. MR pastebi, kad jos filmų pasirinkimas nagrinėja „amžinąjį apokalipsių sugrįžimą“ kaip mito dalį, kuris nuolat formuoja mūsų pasakojimus ir ieškojimus po jų. GFR priduria, kad be gydomųjų švelnumo momentų ir kalbos struktūrų, postapokalipsė gali būti ir suvokimo apie bendruomenę įrankis, ir įžadas į naujus kalbinius bei socialinius eksperimentus.
Kalba kaip meno įrankis ir tyrimo objektas
MR ir GFR dialogas akcentuoja kalbą kaip pagrindinį tyrimo įrankį ir kūrybos medžiagą. GFR sako: „Kalba - mano kūryboje labai dažnas motyvas“; ji siejama su Haidų indėnų mitais, Bringhursto pasakojimais ir žodžiais, kurie atpasakoja istorijas apie protėvius. MR prisimena, kad jos filmas įrašytas meno kontekste, kuriame kalba ir jos ribos yra svarbios, o jos veikėja suvokia kalbos ribas ir jos galias. Abu autoriai kalba apie dialogą kaip proceso dalį: „Jūs esate žodžių žmogus, labai intelektualus ir smalsus žmogus“ - MR pastebi, kaip abu remiasi kalbos dinamikomis ir jos panaudojimu nusakant postapokalipsės realijas.
Kultūrinės atminties ir šeimos archyvų vaidmuo
Teksto dalys iš interviu rodo, kaip asmeninės istorijos ir šeimos archyvai tampa kultūrine atmintimi bei būtinu materialu socialiniam praeities įprasminimui. MR dalijasi nuovargiu nuo akademinės kalbos ir pasakoja apie savo baigiamąjį darbą apie nuobodulio estetiką 10-ajame dešimtmetyje. GFR atkreipia dėmesį į „The Dawn of Everything“ mintis ir pabrėžia bendruomeninį genijų įtaką; jis sujungia šią idėją su savo asmenine patirtimi ir bebrai - kaip bebrai ir jų prisitaikymas įgyja socialinę metaforą. Tokie pokalbiai rodo, kad bebrų simbolika tampa ne tik ekologiniu, bet ir sociokultūriniu rėmeliu, įrodančiu, kad prisitaikymas gali egzistuoti be žmogaus dominavimo.
Kūrybos ir kuravimo dialogas kaip bendruomenės projektas
MR pabrėžia, kad kuravimas ir kūryba persipina - jų vienybė yra būtina norint išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir įgyvendinti projektus. Ji mano, kad kuravimas dažnai primena atliekų rūšiavimą festivalio kontekste, kuriame didelė turinio įvairovė turi būti filtruojama ir pritaikoma. GFR taip pat kalba apie bendruomeninį genijų mitą ir jo reikšmę postapokaliptiniams kūriniams, kur jis sujungia mėginimus perrašyti ar pertvarkyti kultūros paveldą su šiuolaikinės kūrybos poreikiais. Abiejų požiūriai rodo, kad meno laukas kuria erdves, kuriose kalba, istorija ir techninės priemonės gali susipinti į vieną galingą pasakojimą.
Technologijų įtaka informacijos patikimumui ir kritiniam mąstymui
Tekstuose pateikiama gausi informacija apie skaitmeninį pasaulį, dezinformaciją ir kritinį mąstymą. MR ir GFR diskutuoja apie tai, kaip jaunimas ir bendruomenės gauna informaciją, kaip ją vertina ir kaip ją patikrina. Iš Ofcom duomenų cituojama, kad 12-15 metų paaugliai dažnai įvertina informaciją ir supranta, kad ne viskas internete yra patikima; tačiau praktinis taikymas išlieka iššūkiu. Straipsnyje taip pat atkreipiamas dėmesys į reklamos ir clickbait tendencijas, deepfake technologiją, fake news ir phishing, kaip pavojus, kuriam reikia kritinio mąstymo įgūdžių ugdymo. Parkas ir parodos - tai vietos, kuriose galima demonstruoti, kaip informacija formuoja mūsų supratimą apie pasaulį ir kaip ją reikia vertinti realistaiškai ir atsargiai.
Baibokų sodyba: kultūrinis paveldas ir redagavimas
Įvairūs fragmentai teksto apie Baibokų sodybą, Balio Sruogos gimtinę, pasakoja apie gyvą kultūros paveldą, jo išsaugojimą ir restauraciją. Tekste aprašoma, kaip šeima - Aniolas Sruoga, Vytautas Sruoga, Birutė Sruogaitė - dėmesiu ir pastangomis atnaujina sodybą, klėtį, dūminę pirtį, stogą ir parką. Taip pat miniama, kad 2016 metų jubiliejus Balio Sruogos gimimo 120-asis gimtadienis buvo svarbus kultūrinis įvykis Baibokuose. Raginama tęsti darbą, siekiant įtraukti daugiau žmonių ir atgaivinti pasakojimą apie Balį Sruogą Lietuvai. Šis pasakojimas atskleidžia bendruomenės gebėjimą išlaikyti pasakojimą ir kultūrinį paveldą gyvą, net esant išorės spaudimams ar laikui besikeičiančioms aplinkybėms.
Vizija: meno lauko atsakomybės akcentai
Klausimas „kokią atsakomybę nešame kaip meno lauko darbuotojai, kai tikrovėje vyksta apokalipsė?“ raginamas kelti diskusiją apie įsipareigojimą visuomenei, kritinį mąstymą ir paskatas skleisti tikrąją informaciją. GFR teigia, kad ji reikalinga ir būtina - kritinis mąstymas padeda įvertinti informaciją ir formuluoti įsitikinimus. Temai papildomą akcentą teikia klaidos švietimas, kai 14-18 metų jaunuoliai turi būti skatinami kritiškai vertinti informaciją, susipažinti su šaltiniais ir įvertinti jų tikslus. Diskusijos parodo, kad meno laukas ir edukacija gali būti priemonės, kuriomis formuojamas sveikas, informuotas ir atstatantis požiūris į pasaulį, kuris po apokalipsės galėtų būti be žmonių, bet ne be istorijų ir bendruomenių prisitaikymo liudijimų.
Trumpi praktiniai pažymiai iš teksto (pagrindiniai nuoseklūs punktai)
- Apokalipsės tema kaip regimas postapokaliptinės kūrybos spiralė.
- Kalba kaip tyrimo priemonė ir jos ribų paieška bebrai metaforoje.
- Šeimos archyvų įtrauktis į kūrybą ir kultūrinio paveldo atgaivinimas.
- Kuravimas ir kūryba kaip bendruomenės projektas; meno lauko atsakomybė.
- Kritinis mąstymas ir skaitmeninės informacijos patikimumas - edukacinės gairės.
- Baibokų sodybos restauracijos ir kultūros paveldas kaip Lietuvai svarbus istorinis pasakojimas.
Informacijos papildymas vizualiai
Žemiau pateiktos rekomendacijos įgyvendinant tekstinį turinį su vaizdiniais elementais: